Ar žinojote, jog „Coca cola“ tik 31 metais jaunesnė už Italiją, o „Apple” įkurta dar esant gyvam C. Chaplinui? Netikėtai sugretinti faktai aukštyn kojomis verčia laiko suvokimą

Kai apie istoriją ir laiko tėkmę pradedame galvoti abstrakčiais (o ypač – didesniais) skaičiais, laiko įsivaizdavimas tampa pakankamai miglotu – juk iš tiesų ganėtinai sunku suvokti, ką iš tiesų reiškia 200 metų, jei patys vidutiniškai išgyvename tik trečdalį šio laikotarpio?

Todėl suvokti laiko tėkmę daug paprasčiau, jei sulyginame gerai žinomus dalykus ir įvykius. O tada galima atrasti daug įdomių ir stebinančių dalykų.

Seniausias pasaulio medis mena mamutus

Seniausiu (vis dar gyvu) medžiu pasaulyje laikoma plaukakankorėžė pušis (lot. pinus aristata, angl. bristlecone pine), auganti Kalifornijos Baltuosiuose kalnuose.

Suskaičiuota, kad vyriausio egzemplioriaus amžius – 5066 metų.

Tuo tarpu teigiama, kad paskutinieji mamutai išnyko prieš daugmaž 4000 metų – taigi, nuvažiavus į Kaliforniją, galima pastovėti šalia to paties medžio, pro kurį traukė paskutinieji vilnotieji drambliai.

Primename, kad numanomas Stelmužės ąžuolo amžius – apie 1500 metų.

„Nintendo“ ir Eifelio bokštas – vienmečiai

„Super Mario“, „Legend of Zelda“, „Donkey Kong“ – o ir apskritai visi vaizdo žaidimai, atrodytų, yra naujųjų laikų atributai, bet iš tiesų kompanija „Nintendo“ buvo įkurta tais pačiais metais, kai buvo atidengtas Eifelio bokštas – t. y. 1889-aisiais.

Pirmąja „Nintendo“ produkcija buvo „hanafuda“ kortos, kuriomis Japonijoje žaidžiami keli žaidimai. Pažodinė „hanafuda“ reikšmė – „gėlių kortos“.

„Coca cola“ tik 31 metais jaunesnė už Italiją

Taip, iš pradžių toks teiginys gal ir gali pasirodyti absurdišku – bet taip yra todėl, kad galvodami apie Italiją, mes galvojame apie senovės Romos imperiją, viduramžių Venecijos pirklius ir t.t., bet tuo metu tai nebuvo Italija – tai buvo atskiri miestai, karalystės, o bendra Italijos karalystė pasaulio žemėlapyje atsirado tik 1861-aisiais. Tuo tarpu „Coca cola“ buvo patentuota 1892-aisiais.

Hitleris, Stalinas, Freudas, Trockis ir Austrijos imperatorius vienu metu gyveno tame pačiame mieste

Tiesiog įsivaizduokite – šilta saulėta vasaros diena 1913-ųjų Vienoje. Prie vieno stalelio kavinėje sėdi trys vyrai: vienas su siauručiais ūsais panosėje, kitas – su smailia barzdele ir apvaliais akiniais, o trečias – su veidą juosiančia žila barzda. Trijulė sėdi, geria kavą ir šnekučiuojasi.

Taip beveik galėjo nutikti, nes L.Trockis ir A.Hitleris tikrai buvo nuolatiniai „Cafe Central“ lankytojai, o už kelių žingsnių esančią „Cafe Landtmann“ buvo pamėgęs S. Freudas. Netoli kurios, beje, buvo ir tuometinio Austrijos imperatoriaus Juozapo Pranciškaus rezidencija.

Maža to, vos už valandos kelio nuo ten, kur gyveno Hitleris, tuo pat metu buvo apsigyvenęs ir Stalinas.

Laiko skalėje Kleopatra gyveno arčiau skrydžio į mėnulį, nei Egipto piramidžių statybos

Taip, nors Kleopatra visų pirma asocijuojasi su Egiptu, vis dėlto mažesnis laiko tarpas skiria jos gyvenimą ir žmogaus skrydį į mėnulį, nei gražiąją Egipto karalienę ir Egipto piramidžių statybos laikus.

Kleopatra gyveno 69-30-aisiais metais prieš mūsų erą. Didžioji Gizos piramidė buvo pastatyta apie 2540 prieš mūsų erą, tuo tarpu „Apollo 11“ misija įvyko 1961-aisias. Tad tarp legendinės Egipto gražuolės ir skrydžio į mėnulį – apie 2000 metų, tarp Kleopatros laikų ir Gizos piramidės pastatymo – 2500 metų.

„Apple“ įkurta, kai dar buvo gyvas Charlie Chaplinas

Taip, kalbame apie 1976-uosius – bet juk prisiminus dar begarsius C.Chaplino filmus, atrodo, kad žymusis komikas gyveno daug seniau, ar ne?

Bet paskutinysis C.Chaplino filmas buvo pastatytas net 1967-aisiais – ir nors pats komikas jame jau nebevaidino, o jį režisavo, juostoje užtat nusifilmavo tokios žvaigždės kaip Sophia Loren ir Marlonas Brando.

C.Chaplinas mirė 1977-aisiais, o tais pačiais metais „Apple“ buvo įforminta kaip korporacija.

Harvardo universitetas įkurtas prieš tai, kai Newtonas paskelbė savo dėsnius

Prestižinis Harvardo universitetas įkurtas 1636-aisiais – t. y. dar 50 metų iki tol, kai Isaacas Newtonas publikavo „Principia Mathematica“, kuriame ir paskelbė savo garsiuosius dėsnius.

Beje, kalbant apie kitą prestižinį universitetą, Oksfordą – ši mokslo įstaiga yra senesnė už actekų imperiją. Pirmosios paskaitos Oksforde buvo pradėtos 1096-aisiais, bet pilnai veikiančiu universitetu tapo tik 1249-aisiais – bet Tenochtitlano miestas, kuris laikoma actekų imperijos pradžia, įkurtas tik apie 1325-uosius.

Faksas atsirado prieš telefoną

Nors Lietuvoje fakso aparatai pasirodė vėliau, nei telefono aparatai, pasaulyje viskas buvo kiek kitaip.

Pirmoji elektrinė ir mechaninė fakso linija pradėjo veikti 1865-aisiais, ir ji buvo nutiesta tarp Paryžiaus ir Liono. Tuo tarpu Thomas Watsonas ir Alexanderis Bellas pirmąjį membarinį telefoną pademonstravo tik 1875-aisiais.

Tiesa, faksimilių aparatai pasirodė anksčiau net ir už fakso aparatus.

Pirmąjį žmogaus skrydį lėktuvu ir skrydį į mėnulį skiria vos 66 metai

Tai, kad technologijos vystosi eksponentiškai, kalbama dabar, bet tokia tendencija iš tiesų gyvuoja jau ganėtinai seniai. Ir puiki to iliustracija – laiko tarpas tarp pirmojo žmogaus skrydžio lėktuvu ir pirmojo žmogaus skrydžio į mėnulį.

Broliai Orville’as ir Wilburas Wrightai pačių sukonstruota skraidykle pakilo 1903-ųjų gruodžio 17-ąją dieną. O.Write’as skirdo pirmasis, ir jo skrydis truko 12 sekundžių, per kurias jis nuskriejo 36 metrus 57 centimetrus. Antrasis skridęs W.Wrightas nuskriejo 259 metrus ir 59 centimetrus, jo skrydis truko 59 sekundes.

Pirmieji žmonės – Neilas Armstrongas ir Edwinas „Buzzas“ Aldrinas – ant mėnulio nusileido 1969-ųjų liepos 20-ąją – po 3 dienas trukusio skrydžio, per kurias jei įveikė 384 400 kilometrus.

Leave a Reply