Dabar visus bauginanti ekonominė nelygybė bus tik juokas pagal tai, kas laukia ateityje: artėjame prie biologinės nelygybės?

Nelygybė savo šaknimis remiasi į Akmens amžių, o ateityje kova su nelygybe gali susidurti su netikėtais iššūkiais, „The Guardian“ rašo Jeruzalės universiteto dėstytojas ir kelių knygų autorius Yuvalis Harari.

Šiuolaikinės Rusijos teritorijoje prieš 30 tūkst. metų medžiotojų ir rinkėjų gentys laidojo vienus gentainius prašmatniuose kapuose su dramblio kaulo dirbiniais, apyrankėmis, brangiaisiais akmenimis ir meno kūriniais, tuo metu kai kitiems teko tenkintis paprasta duobe žemėje.

Nuosavybės atsiradimas skatino progresą ir nelygybę

Bet kokiu atveju, senosios medžiotojų ir rinkėjų gentys buvo labiau egalitarinės negu bet kurios kitos vėlesnės bendruomenės, nes jos turėjo labai mažai nuosavybės. Nuosavybė – tai nelygybės pagrindas ilgalaikėje perspektyvoje.

Po žemės ūkio revoliucijos nuosavybės kiekis išaugo, o kartu su tuo sustiprėjo ir nelygybė. Žmonės pradėjo valdyti žemę, gyvulius, augalus ir instrumentus, iškilo griežtos hierarchinės bendruomenės, kuriose nedidelis elito atstovų būrelis monopolizavo didžiąją turtų ir valdžios teisę daugeliui kartų į priekį.

Tačiau šiuolaikinėje epochoje lygybė tapo dominuojančia vertybe beveik visose žmonių bendruomenėse faktiškai tuo pat metu. Iš dalies tai buvo susiję su naujų ideologijų, tokių kaip humanizmas, liberalizmas ir socializmas iškilimo. Tačiau tai vyko ir dėl pramoninės revoliucijos, pavertusios mases svarbesnėmis, negu kada buvo anksčiau.

Industrinė ekonomika rėmėsi paprastų darbuotojų masėmis, kaip kariuomenės remiasi paprastų karių masėmis. Valdžios, tiek demokratinės, tiek ir diktatūros investavo į masių sveikatos apsaugą, išsilavinimą ir gerbūvį, nes jiems reikėjo milijonų sveikų darbininkų fabrikuose ir milijonų karių tarnybai kariuomenėje.

Postindustrinis pasaulis

Tačiau dabar mes pasiekėme postindustrinį pasaulį, kuriame masės lieka atskirtyje, tvirtina mokslininkas. Geriausios armijos remiasi jau ne milijonais eilinių šauktinių, o santykinai nedideliu skaičiumi profesionalių karių, kurie naudojasi aukštųjų technologijų įranga, o taip pat autonominiais bepiločiais, robotais ir kibernetiniais išpuoliais. Jau dabar daugelis žmonių karo atveju tampa beverčiais.

Tas pats netrukus gali nutikti ir pilietinėje ekonomikoje. Dirbtinis intelektas savo galimybėmis gerokai viršija žmogaus, ir vis daugiau atsiranda profesijų, kuriose jis galėtų pakeisti žmones.

Milijardai žmonių gali likti be darbo, ir mes išvysime didžiulės naujos klasės atsiradimą – niekam nereikalingų žmonių klasę. Tai viena iš priežasčių, kodėl XXI a. žmonių bendruomenės gali ateityje pasižymėti pačia didžiausia nelygybe pasaulio istorijoje. Tačiau, anot mokslininko, yra ir daugiau priežasčių, kodėl turėtume tokios ateities vengti.

Biologinės nelygybės grėsmė

Greito biotechnologijų ir bioinžinerijos sferų progreso sąlygomis mes galime pirmą sykį istorijoje ekonominę nelygybę „paversti“ biologine. Biotechnologijos greitai leis projektuoti kūną ir smegenis, tobulinti mūsų fizines ir kognityvines galimybes.

Tačiau tokie pokyčiai, tikėtina, kainuos brangiai ir bus prieinama tik kai kuriems visuomenės sluoksniams. Žmonija tokiu atveju gali pasiskirstyti į biologines kastas.

„Šie du procesai – bioinžinerija kartu su dirbtinio intereso vystymusi – gali privesti prie žmonijos susiskaldymą į nedidelės „superžmonių“ ir didžiosios daugumos „nereikalingų žmonių“ kastas,“ – teigia straipsnio autorius.

Jeigu masės neteks savo prasmės ekonomikai ir politinei valdžiai, valstybė, mažų mažiausiai, praras interesą investuoti į jų sveikatą, išsilavinimą ir gerbūvį. Likti nebereikalingu yra itin pavojinga, kuomet ateitis priklauso tik nuo nedidelės elito dalies valios. Galimai, elitas dešimtmečiais galės rodyti savo gerą valią, tačiau krizės momentu, pavyzdžiui, gamtinės katastrofos atveju, ji turės didelę pagundą palikti jus už borto, perspėja Y. Harari.

Leave a Reply