5 faktai apie virškinimą, kurių galbūt nežinojote – tai kiek laiko kepsnys praleidžia skrandyje ir keli raukai dirba išangėje?

Suaugusio žmogaus skrandžio ir žarnyno traktas yra maždaug 6 metrų ilgio. Kelyje nuo burnos iki išangės įvyksta daugybė įvairių procesų, kurie reikalingi, kad organizmas pasisavintų svarbias maistingąsias medžiagas.

Virškinimas prasideda burnoje. Kai gerai sukramtome ir sudrėkiname seilėmis maistą, palengviname virškinimo sistemos darbą. Seilių liaukos per dieną pagamina apie 1–2 litrus seilių. Seilėse būna gleivinės medžiagos – mucinų, mikrobus naikinančių medžiagų ir amilazių. Šie fermentai pradeda burnoje virškinti angliavandenius. Atskleisime penkis mažai žinomus faktus apie virškinimą.

1. Kas gerai sukramto, tas lengviau numeta svorio.

Kuo kruopščiau ir ilgiau kramtome, tuo lengviau vyksta virškinimo procesas. Gerai sukramtydami maistą, galime suliesėti. Tada mes automatiškai valgome lėčiau, greičiau pajuntame sotumo jausmą ir nespėjame įsidėti antros maisto porcijos. Turi praeiti apie 15 min., kol valgantis žmogus pajunta pasisotinimo jausmą.

2. Kepsnys užtrunka skrandyje iki septynių valandų.

Sukramtytas maistas gali būti virškinamas skrandyje iki septynių valandų. Tai priklauso nuo patiekalo rūšies. Gėrimai palieka skrandį po vienos valandos, o pienas, ryžiai, bulvės ir balta duona jame užsibūna iki dviejų valandų. Grietinė, žuvis, kiaušiniai, mišrių miltų duona virškinami skrandyje iki trijų valandų.

Daržovės, grūdėta duona, keptos bulvės ir paukštiena „vieši“ skrandyje iki penkių valandų. Daugiausia laiko prireikia perdirbti riebius patiekalus, pavyzdžiui, kepsnius, žąsieną, sardines aliejuje. Šie produktai gali išbūti skrandyje iki septynių valandų, kol išstumiami į plonąsias žarnas.

3. Plonosiose žarnose kyla alergija maisto produktams.

Plonosios žarnos, kurios yra iki penkių metrų ilgio, yra ilgiausia žmogaus skrandžio ir žarnyno trakto atkarpa. Joms padeda dirbti kasa, tulžies pūslė ir kepenys. Plonojoje žarnoje maisto košė suskaidoma dar smulkiau, ir maistingosios dalys (angliavandeniai, aminorūgštys, riebalai, vitaminai ir mikroelementai) per gleivinę patenka į kraujo sistemą.

Kai kurių maisto produktų netoleravimas prasideda plonojoje žarnoje. Čia būna ir laktazė – fermentas, reikalingas pieno cukrui skaidyti. Plonoji žarna „nusprendžia“, kiek vaisių cukraus reikia įsisavinti. Celiakija – alergija klijuojančiam baltymui gliutenui, pasireiškianti nuolatiniais plonosios žarnos uždegimais.

4. Pusę išmatų sudaro bakterijos.

Pagaliau į storąją žarną patenka nesuvirškinto maisto likučiai. Iš jų ištraukiamas vanduo ir druskos, tada jie sutirštinami į išmatas. Dauguma žmonių nežino, kad pusę išmatų sudaro bakterijos. Žmogaus žarnyne yra apie 1,5 kg bakterijų.

Dėl daugybės bakterijų žarnyno flora būna labai aktyvi ir gali, net nepriklausomai nuo gauto maisto rūšies, imti gaminti dujas, sukelti viduriavimą ir vidurių užkietėjimą. Taip pat išmatose susikaupia negyvos žarnyno ląstelės. Visa žarnyno gleivinė atsinaujina kas 3–6 dienas.

5. Išangė turi du uždaromuosius raumenis.

20 cm ilgio tiesiojoje žarnoje susikaupia nesuvirškintos maisto liekanos. Kad jas išlaikytų viduje, dirba du uždaromieji raumenys (raukai). Kai tiesioji žarna prisipildo, suaktyvėja tempimo receptoriai. Nervų impulsų veikiamas atsiveria vidinis uždaromasis raumuo, tada žmogus pajunta norą eiti į tualetą. Be to, vidinis uždaromasis raumuo perduoda svarbią informaciją apie išmatų konsistenciją.

Išorinis uždaromasis raumuo palaiko vidinį. Jis lieka tol užsidaręs, kol sąmonė duoda starto signalą tuštintis. Tada galima jį sąmoningai atpalaiduoti. Kitas svarbus dalyvis yra hemoroidai, kuriuos turi kiekvienas žmogus. Kraujo pripildytos kraujagyslių pagalvėlės trukdo išmatoms išeiti žmogui netinkamu laiku. Tik tada, kai hemoroidai nesveikai padidėja, jie sukelia skausmus.

Leave a Reply