Kiek Lietuvos aruode yra aukso? Kiek pinigų jis pernai uždirbo?

Investavimo aplinka vis dar sudėtinga. Pernai Lietuvos banko (LB) valdomo finansinio turto grąža siekė 1,41 proc.be valiutos kurso ir aukso kainos pokyčių įtakos. Savo žaidimą sužaidė ir doleris. Susilpnėjęs euro atžvilgiu, doleris lėmė, kad užsienio atsargų grąža buvo neigiama ir sudarė -1,14 proc.

„Valiutų kursų cunamiai vis bus reikšmingesni rezultatams. Jie taps įprasti. Tačiau svarbu pabrėžti tai, kad jų rezultatai gali būti labai teigiami, o gali būti ir labai neigiami“, – sakė LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.

2015-2017 m. grąža iš finansinio turto investicijų siekė 54,5 mln. eurų ir sudarė 2,2 proc. Pernai dėl dolerio kuros nuosmukio euro atžvilgiu grąža buvo neigiama ir sudarė -29,8 mln. eurų.

Anot LB, jis finansinį turtą investuoja išskaidydamas investavimo riziką ir siekdamas didinti tikėtiną investicijų grąžą per trejų metų laikotarpį.

Iš keturių finansinio turto portfelių didžiausias Lietuvoje – investicinis portfelis. Jis siekia 3347 mln. eurų.

Auksas uždirbo pinigų

Lietuvos bankas skelbia, kad mūsų šalies sukaupto aukso atsargos stabilios nuo nepriklausomybės paskelbimo. Aukso aruode – 5,8 tonos.

Lietuvos aukso vertė praėjusių metų pabaigoje siekė 207 mln. eurų. „Turime stabilias aukso atsargas“, – pabrežė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius. Auksas prireikus ir kai susiklosčiusios palankios sąlygos yra investuojamas.

Tai, kas uždirbta skiriama jo išsaugojimui, taip pat didinama finansinio turto grąža. Pernai iš aukso investicijų Lietuvos bankas uždirbo 0,9 mln. eurų.

„Tai tikrai yra neblogai. Tai nėra taip gerai, kaip buvo 2016 metais. Tačiau suma tikrai didelė, ji padengia aukso laikymo išlaidas“, – sakė T.Garbaravičius.

Kaip skelbia LB, finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą. Drauge tai turi sušvelninti įvairių ekonominių ir finansinių sukrėtimų daromą žalą.

Bandė tramdyti rizikas

T.Garbaravičius sakė, kad reaguodamas į sudėtingą investavimo aplinką, LB 2014 metais pradėjo investuoti į Kinijos verstybinius popierius, taip pat į akcijas, 2015 metais LB pradėjo laikyti neapdraustas valiutines pozicijas JAV doleriais, sustabdė akcijų dalies didinimą.

2016 metais padidino investicijas į JAV vertybinius popierius, pradėjo bendradarbiauti su Pasaulio banku. Pernai rizikos biudžetas buvo padidintas iki 150 mln. eurų, sukurtas 1 mlrd. USD rezervų portfelis, pradėta investuoti į JAV įmonių obligacijas ir nuo infliacijos apsaugotus vertybinius popierius.

Suformavo rezervų portfelį

T.Garbaravičius patikino, kad LB neinvestuos į kriptovaliutas. LB mėgins įtvirtinti terminą „kriptoturtas“. Anot T.Garbaravičiaus, neinvestavimo į jį pozicijos laikosi ir kitų šalių centriniai bankai.

Pernai buvo suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių rezervų portfelis, pradėta investuoti į JAV įmonių obligacijas ir nuo infliacijos apsaugotus vertybinius popierius. 2018 m. ketinama pradėti investuoti į JAV vyriausybės agentūrų išleistas būsto paskolomis užtikrintas obligacijas.

„Ieškome naujų grąžos šaltinių, leisiančių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais uždirbti didesnę grąžą. Didesnės pajamos ateityje padės kompensuoti tikėtinus dalies investicinio portfelio nuostolius dėl mažėsiančių skolos vertybinių popierių kainų padidėjus palūkanoms“, – pabrėžė T.Garbaravičius.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicinį portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2017 m. sudarė 2213 mln. Eur.

Kelia nerimą daug žmonių

Anot LB atstovo, esant sudetingai investavimo aplinkai, iššūkiai išlieka, pajamingumai maži, galimi nuostoliai, ypač staigiai padidėjus palūkanoms ar kritus akcijų kainoms.

„Akcijų kainos kelia daugeliui žmonių susirūpinimą“, – pabrėžė T.Garbaravičius. Jis taip pat pabrėžė, kad LB – pirmasis centrinis bankas, pritaikęs rizikos pariteto metodą strateginiam investicijų paskirstymui.

Leave a Reply