7 įdomūs faktai apie delfinus: kaip jie miega, kiek laiko gyvena ir kaip giliai gali panerti

Delfinai yra jūriniai žinduoliai, gyvenantys tropiniuose vandenyse. Kaip tikriausiai žinote, delfinai yra labai bendraujantys žinduoliai, puikiai sutariantys su žmonėmis. Tačiau yra dalykų, kurių apie šiuos nuostabius gyvūnus turbūt dar nežinojote.

1. Kaip delfinai miega?

Delfinai privalo išlikti sąmoningais, kad galėtų kvėpuoti. Tai reiškia, kad jie negali panirti į labai gilų miegą, nes priešingu atveju uždustų. Delfinai šią problemą išsprendžia užmigdydami tik pusę savo smegenų – tai buvo nustatyta atlikus elektroencefalografijos tyrimus. Tokiu būdu delfinai per parą miega 8 valandas.

Delfino elgesys miego/poilsio metu priklauso nuo aplinkybių bei individualių aspektų. Jie gali: 1) lėtai plaukti ir retkarčiais iškilti į paviršių orui įkvėpti; 2) ilsėtis paviršiuje, iškišus kvėpavimui skirtą skylutę virš vandens paviršiaus; 3) ilsėtis dugne (negiliuose vandenyse) ir retkarčiais iškilti į paviršių, kad ikvėptų oro.

2. Ar delfinai labai protingi?

Į klausimą atsakymas yra paprastas: mes to nežinome. Kol kas dar nėra išrastas metodas, kuris išmatuotų žmonių išmintį, o tuo labiau – gyvūnų. Tiesa, delfinai geba labai greitai mokytis bei atpažinti sunkias komandas/įsakymus.

Eksperimentas, skirtas pademonstruoti delfinų intelektą, video siužete

3. Kiek delfinai valgo?

Afalinos rūšies delfinai valgo kelių rūšių žuvį – įskaitant kuoją, skumbrę, silkę ir menkę o taip pat ir kalmarus. Tiesa, maisto racionas priklauso ir nuo vietovės, kurioje delfinai gyvena, ir nuo metų laiko. Žuvies kiekis, kurį jie suvalgo, priklauso nuo žuvies rūšies: skumbrė ir silkė turi pakankamai daug riebalų, todėl yra kaloringos, kai tuo tarpu kalmarai nėra labai kaloringi, todėl norėdami gauti reikiamų kalorijų skaičių, delfinai turi suvalgyti daugiau kalmarų, negu skumbrės ar silkės. Vidutiniškai delfinas suvalgo žuvies, kuri prilygsta 4-9 procentams jo paties masės.

Taigi, jeigu delfinas sveria 250 kilogramų, jis suvalgo 10-22,5 kilogramo žuvies per dieną.

4. Kiek laiko delfinai gyvena?

Afalinos delfinai gyvena ne daugiau 40-50 metų. Tačiau gyvenimo trukmė priklauso ir nuo vietovės, kurioje delfinas gyvena. Štai Sarasotos įlankoje delfinai vidutiniškai gyvena 25 metus. Tuo tarpu Bananų upėje gyvenantys delfinai vidutiniškai gyvena 10-14 metų.

5. Kaip giliai gali panerti delfinas?

Vienas afalinos rūšies delfinas yra panėręs į 300 metrų gylį – tai giliausias kada nors užfiksuotas šios rūšies panėrimas. Taip giliai buvo panėręs JAV karinio laivyno apmokytas delfinas, vardu Tuffy. Tačiau dažniausiai delfinai neneria taip giliai. Dauguma afalinos rūšies delfinų gyvena sekliuose vandenyse. Pavyzdžiui, Sarasotos įlankoje delfinai didžiąją dalį laiko praleidžia ne didesniame nei 2 metrų gylyje. Tuo tarpu kitos delfinų bei banginių rūšys gali panerti žymiai giliau.

Štai ilgapeliakė grinda (banginių rūšis Globicephala melaena) gali panerti į 600 metrų gylį. Tuo tarpu kašalotas (Physeter macrocephalus) kartą buvo rastas įsipainiojęs į laidus 900 metrų gylyje. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad baltieji delfinai (Delphinapterus leucas) reguliariai neria į 800 metrų gylį. Buvo užfiksuota, jog giliausiai kada nors panėręs baltasis delfinas buvo 1250 metrų gylyje.

6. Ar delfinai geria sūrų vandenį?

Dauguma delfinų gyvena vandenynuose, o vandenynų vanduo delfinams yra pernelyg sūrus. Jeigu delfinai gertų jūros vandenį, jiems reikėtų daugiau vandens, kad atsikratytų suvartotos druskos, negu jie gautų vandens gerdami sūrų vandenį.

Didžiąją dalį vandens delfinai gauna iš maisto (žuvų ir kalmarų). Be to, kai jie degina savo riebalus, delfinų organizme išskiriamas vanduo. Tuo tarpu jų inkstai yra įpratę saugoti kaip įmanoma didesnį vandens kiekį. Taigi, nors delfinai gyvena vandenyje, jie gyvena tarsi dykumos gyvūnai, neturintys tiesioginio šaltinio, iš kurio galėtų gauti vandens.

7. Kodėl delfinai plaukia į seklumą?

Jeigu vienas delfinas ar banginis užplaukia ant seklumos, jis greičiausiai labai serga arba yra labai išsekęs. Toks žinduolis turi infekcijų bei daug parazitų. Kartais tokius gyvūnus pavyksta išgelbėti, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad jie nudvės. Kai kurios delfinų ar banginių rūšys plaukia ant seklumos grupėmis. Masiniai plaukimai ant seklumos turi keletą potencialių paaiškinimų, tačiau nei vienas jų negali pilnai paaiškinti šio fenomeno.

Populiariausi paaiškinimai yra šie:

– giliavandeniai gyvūnai negali gerai matyti nuožulnių smėlėtų paplūdimių. Jie supranta atsidūrę seklumoje, kai jau būna per vėlu, tačiau tuomet jie ima panikuoti ir šliaužti tolyn į seklumą;

– delfinai ir banginiai orientuojasi aplinkoje pagal Žemės magnetinį lauką. Kai magnetinis laukas nutrūksta (tai gali nutikti tam tikrose vietovėse), gyvūnai pasiklysta ir netyčia užplaukia ant seklumos;

– kai kuriose itin socialiose rūšyse grupės lyderis suserga ir plaukia į seklumą pasitikti savo paskutinių gyvenimo akimirkų. Kiti grupės nariai nariai stengiasi būti arti ir nepalikti savo lyderio vieno, todėl užplaukia ant seklumos kartu

– tam tikrose itin stresinėse situacijose delfinai ima elgtis kaip jų pirmtakai ir plaukia į seklumą, tikėdamiesi, kad ten bus saugūs.

Leave a Reply