Papildomos smegenys užpakalyje? Ne visai taip, bet panašu

Šį straipsnį galite skaityti dėl to, kad turite galvos smegenis. Bet ar žinojote, kad smegenis turite ir užpakalyje?

Na gerai, smegenimis tai vadinti gal kiek ir per drąsu, tačiau ten tikrai egzistuoja autonominė milijonų neuronų matrica, gebanti kažkokiu būdu valdyti žarnyno raumenų judesius be jokio centrinės nervų sistemos įsikišimo. Be to, tie neuronai egzistuoja ne užpakalyje, o storojoje žarnoje – vamzdžio formos organe, kuris jungia plonąją žarną su išeinamąja anga. Tai yra paskutinis etapas, kurį mūsų organizme įveikia suvalgytas maistas.

Mokslininkai šį „užpakalinio intelekto“ organą vadina enterine nervų sistema. O kadangi ji gali veikti autonomiškai, be jokių instrukcijų iš galvos ar nugaros smegenų, mokslininkai vadina jas „antromis smegenimis“. Tad kiek protingos yra šios žarnyno smegenys? Mokslininkai tikslaus atsakymo dar neturi. Tačiau naujausio su pelėmis atlikto tyrimo, kuris gegužės 29 d. buvo publikuotas žurnale „Jneurosci“, duomenimis, atsakymas gali būti „protingesnės nei galima būtų tikėtis“.

„Enterinėje nervų sistemoje“ (ENS) yra milijonai neuronų, būtinų normaliai žarnyno veiklai“, – rašė mokslininkai iš Australijos, kurie, pasinaudoję didelio tikslumo neuronų veiklos fiksavimo metodais, atliko „antrųjų smegenų“ darbo stebėjimą.

Kuomet mokslininkai dirgindavo izoliuotas storąsias pelių nestipriomis žarnas elektros iškrovomis, jie pastebėjo „iki šiol nematytą ritmišką, koordinuotą elektronų aktyvavimąsi“, kurį tiesiogiai atitikdavo raumenų judesiai gretimose storosios žarnos vietose.

Šie ritmingi, sinchronizuoti neuronų aktyvavimaisi, panašu, padeda stimuliuoti konkrečias žarnų raumenyno dalis standartiniu dažniu, tvirtina mokslininkai. Taip užtikrinama, kad storosios žarnos raumenų susitraukimai, dar vadinami „storosios žarnos migravimo motoriniu kompleksu“ – stumia išmatas tinkama kryptimi (t. y., į išangės pusę) ir pastoviu greičiu.

„Išsiaiškinome, kad ENS aktyvumas gali laikinai koordinuoti raumenų aktyvumą reikšmingu nuotoliu storojoje žarnoje“, – rašė mokslininkai. Anot mokslininkų, panašūs sinchronizuoti neuronų aktyvavimaisi taip pat yra stebimi ankstyvoje smegenų vystymosi fazėje. Tai gali reikšti, kad jų storojoje žarnoje aptikti procesai yra „pirmapradė savybė“ kuri išlaikyta nuo pat ankstyviausių enterinės nervų sistemos vystymosi etapų.

Tačiau šios sistemos svarba gali būti ir gerokai didesnė. Kadangi kai kurie mokslininkai kelia hipotezę, kad ENS iš tiesų vystėsi pirmiau nei centrinė nervų sistema (CNS), neuronų aktyvavimasis žarnyne gali būti pirmųjų veikiančių mūsų kūno smegenų ženklas. Kitaip tariant, būtent žarnyno smegenys turėtų vadintis „pirmosiomis“. O jeigu tai tiesa, tuomet galima būtų teigti, kad žinduolių smegenis visų pirma išsivystė judinti išmatas, o tik po to – atlikti bet kokius sąmoningus veiksmus.

Tačiau tai yra tik pirmas kartas, kai storojoje žarnoje užfiksuotas toks neuronų aktyvavimosi pobūdis, be to, jis nustatytas tik pelėms. Nors tyrimo autoriai yra įsitikinę, kad jų atradimą galima taikyti ir kitiems žinduoliams, tačiau norint geriau suprasti enterinės nervų sistemos veikimą žmonių organizmuose reikės įdėti dar daug laiko ir abiejų smegenų darbo.

Leave a Reply