Ar žinote, koks gėrimas Europoje yra senesnis už kavą ir arbatą, o jo lašelis kainuodavo pasakiškus pinigus ir veikdavo kaip stimuliatorius?

Visi mėgstame šokoladą. Daugumai jis yra tiesiog skanus, ir ne visada žinome, kodėl. Vis dėlto, jo atsiradimo istorija gali skambėti ne taip skaniai, kaip pats skanėstas.

Pirmą kartą kakava buvo panaudota pietinėje Ekvadoro dalyje, Zamora Chinchipe regione. Čia buvo rasti 5500 metų senumo keramikos puodai bei skiedinio maišyklė, o joje – teobromino, randamo kakavoje, pėdsakai. Manoma, kad vietiniai šamanai naudodavo šią įrangą haliucogenams gaminti.

Pirmose šokolado gamyklose darbuotojai naudojo sunkius cilindro formos akmenis, kuriais ant šlifavimui skirto akmens trindavo kakavos pupeles. Po šiuo akmeniu degdavo ugnis, kuri suminkštindavo kakavą ir paversdavo ją tiršta mase. Ji buvo paliekama atvėsti, o vėliau skiedžiama vandeniu, tokiu būdu išgaunant karštą šokoladą.

Kakavos pupelės, augusios Verakruze ir Meksikoje, iki pat 1737 metų buvo naudojama kaip valiuta atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Pavyzdžiui, kalakutas kainavo 100 kakavos pupelių.

XIV a. kakavos gėrimais galėdavo mėgautis tik pirkliai, kariai, kilmingieji ir karališkosios šeimos nariai. Jie šiuos gėrimus gerdavo iš auksinių puodelių ar graviruotų taurių.

Ispanams kolonizavus Meksiką, jie perėmė karšto šokolado receptą ir laikė jį paslaptyje. Manoma, kad į Europą šį gėrimą pargabeno ispanų užkariautojas Hernanas Cortesas, vadovavęs Actekų karalystės puolimui. 1520 m. jis laiške imperatoriui Karoliui V H. Cortesui kakavos pupeles apibūdino kaip migdolus, ir pasakė, kad iš jų vietiniai daro karštą šokoladą. Apie šias pupeles ketvirto apsilankymo metu užsiminė ir Kristupas Kolumbas – nes 20 metų anksčiau įvykusiame išsilapinime netoli Nikaragvos jį vietiniai pasitiko su karštu šokoladu ir parodė kakavos pupeles.

Tiesa, anot istorikų, sunku pasakyti, ar H. Cortesas iš tiesų buvo pirmas, kuris atgabeno kakavos pupeles į Europą – nes grįžęs į gimtinę, imperatoriui Karoliui V jis parodė parsivežtas gėrybes, tačiau tarp jų nebuvo kakavos pupelių. Tačiau yra įrodymų, kad pirmą kartą kakava buvo atgabenta vienuoliams. Jie nuolat turėjo priėjimą prie šokolado ir, manoma, pardavinėdami jį jie užsidirbdavo nemažai pinigų.

Be to, kai šokoladas buvo gabenamas į Europą, konkistadorų era jau buvo pasibaigusi – todėl tai yra dar vienas pagrindas manyti, kad kakavą į Europą gabeno dvasininkai. Mat dvasininkai dažnai keliaudavo į Europą statyti bažnyčias. Žmonės greitai pamėgo šokoladą ir jį buvo pradėta laikyti svetingumo ženklu, (dėl to dar ir dabar dovanojame jį savo draugams ar vaišiname svečius).

Ilgainiui šokoladas paplito po Europą ir tai nutiko greičiausiai per žydų pirklius, kurie buvo ištremti iš Ispanijos ir galiausiai atsidūrė Nyderlanduose. 1580 m. Europą jau reguliariai pasiekdavo šokolado siuntos – istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad maždaug tuo metu juo ėmė prekiauti pirkliai. Neilgai trukus juo mažomis porcijomis imta prekiauti ir gatvėse įrengtuose prekyvietėse.

Karališkosios Ispanijos ir Prancūzijos šeimos netruko paskleisti žinią apie šokoladą, todėl apie jį sužinojo aristokratija iš visos Europos – šokoladu imta vaišinti vestuvių, vakarėlių suvažiavimų ar kitų renginių metu. XIX amžiaus viduryje buvo panaikintas mokestis šokoladui, dėl ko juo galėjo pradėti mėgautis visi. Netrukus buvo sukurtos mašinos, kurios paspartino kakavos pupelių trynimo procesą, dėl ko atsirado ir kieto pavidalo šokoladas.

Karštas šokoladas buvo pirmas stimuliuojantis gėrimas Europoje, kuris atsirado netgi anksčiau už kavą bei arbatą.

Leave a Reply