Pamirškite aukso karštinę – prasideda kobalto era: kuo jis toks ypatingas ir kaip įsibėgėja naujos didžiosios lenktynės (Video)

Kadaise į Amerikos vakarus nemažai svajotojų pralobti viliojo auksas, tačiau dabar jo vietą užėmė kobaltas.

Jungtinėse Valstijose kobalto kasyba labai ilgai iš viso nebuvo vykdoma, tačiau dabar saujelė kalnakasybos įmonių ėmė reikšti kuo rimčiausias pretenzijas į konkrečius Aidaho, Montanos ir Aliaskos valstijų regionus su viltimi rasti juose sidabriškai melsvos spalvos mineralo, rašo BBC.

Šių bendrovių entuziazmą galima laikyti akivaizdžiu augančio kobalto aktualumo įrodymu. Tokia tendencija atrodo savaime suprantama: juk kobaltas yra pagrindinis elektroninius įrenginius maitinančių ir elektromobilius varančių ličio jonų akumuliatorių komponentas.

Anksčiau kobalto tiekimą lėmė padėtis vario ir nikelio rinkose. Šiedu metalai yra brangesni už kobaltą, o pastarasis paprastai su jais ir išgaunamas.

Tačiau kobalto kainai kylant, o poreikiui augant 8–10 proc. per metus, jo, kaip šalutinio produkto, statusas ėmė keistis, sako vyr. analitikas George‘as Heppelis iš Londono tyrimų įmonės „CRU Group“. CRU vertinimu, maždaug 300 įvairiose pasaulio šalyse veikiančių įmonių šiuo metu vykdo kobalto telkinių paieškas.

Tokie kalnakasybos pramonės gigantai kaip įmonė „Glencore“ taip pat didina gamybos apsukas Kongo Demokratinėje Respublikoje – valstybėje, kurioje randama daugiau kobalto nei bet kurioje kitoje šalyje. Jungtinėse Valstijose ribota kobalto gamyba pirmą kartą per keturis dešimtmečius buvo pradėta tik 2014 metais.

Šį pavasarį Kanados bendrovė „First Cobalt“ įsigijo kasyklas Aidaho valstijoje ir per maždaug trejus metus tikisi jas tinkamai išplėtoti. Pasak generalinio įmonės direktoriaus Trento Mello, ne varis ir ne kuris nors kitas metalas, o būtent kobaltas buvo pagrindinis susidomėti kasyklomis privertęs masalas. 

Štai iš tokių uolienų išgaunamas Kongas

„Mes ir į mus panašūs kalnakasybos pramonės dalyviai anksčiau kobalto neieškodavome, – sako jis. – Tačiau pasaulyje galybė kobalto, todėl mes pasijutome atsilikę.“ Šiemet kobalto sąnaudos, kaip tikimasi, viršys 122 tūkst. tonų.

Galima tik priminti, kad 2011 metais jos siekė maždaug 75 tūkst. tonų. Svaro (apie pusės kilogramo) kobalto kaina šiemet buvo peržengusi 40 JAV dolerių (34,5 euro) ribą, nors 2011-ųjų pradžioje ji siekė tik maždaug 20 JAV dolerių (17 eurų). Dabar svaras kobalto kainuoja 32 JAV dolerius (27,6 euro). Nors besiplečiant gamybai augantį kobalto poreikį keletą ateinančių matų patenkinti, matyt, pavyks, analitikai jau perspėja apie 2022 metais pasijusiantį šio mineralo trūkumą.

Rinkos dinamika padėjo įgyti pasitikėjimo, mano Fiona Grant Leydier iš įmonės „eCobalt“, vėl ėmusios svarstyti paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje sudarytus planus, susijusius su nuosavomis kobalto kasyklomis Aidaho valstijoje.

Įmonė, kurios ankstesnis pavadinimas – „Formation Metals“, gamybą tikisi pradėti jau kitų metų pabaigoje. „Kobalto rinka dabar stovi ant kaip niekad tvirtų pamatų, – sako F. Grant Leydier. – Mumis ypač domisi finansininkai, potencialūs partneriai ir potencialūs darbuotojai.“

Kai rūda, kurioje yra kobalto, iškasama, ji turi būti išgryninta, o tada paversta metalu, lydiniu arba cheminiu koncentratu, kurį būtų galima naudoti gaminant, pavyzdžiui, turboreaktyvinius variklius, dronus ir akumuliatorius. Daugiau nei 60 proc. viso pasaulyje iškasamo kobalto atkeliauja iš Kongo Respublikos, o rafinuoto kobalto gamybos lyderė yra Kinija. Tačiau dėl ūgtelėjusio kobalto poreikio, Jungtinėse Valstijose imta vis labiau abejoti, ar galima pasitikėti vien importu. Vasario mėnesį į Jungtinių Valstijų ekonomikai būtinų 35 mineralų sąrašą buvo įtrauktas ir kobaltas.

Veiklą šioje šalyje plėtojančios įmonės viliasi, kad amerikietiško produkto statusas paskatins vyriausybę greičiau patvirtinti jų planus, o produkciją leis atskirti nuo importo. Jų atstovai teigia, kad susirūpinimas dėl Kongo Respublikoje klestinčios korupcijos ir vaikų, kaip darbo jėgos, išnaudojimo kasyklose verčia pirkėjus ieškoti naujų tiekimo šaltinių.

„Yra vos keletas vietų, kuriose kobaltas iškasamas laikantis etikos principų. Kaip tik tokia mes ir siekiame tapti, – sako bendrovei „Missouri Cobalt“ vadovaujantis Michaelas Hollomonas. – Manome, kad šis ypatumas suteiktų mums pranašumo.“

Šią vasarą įmonė planavo pradėti kobalto gavybos procesus senose Madisono apygardos (Misūryje) švino kasyklose. Remiantis pirminiais vertinimais, iš jų būtų galima išgauti 35 mln. tonų kobalto, todėl tai būtų didžiausias tokio tipo rezervas visoje Šiaurės Amerikoje. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad dideli aukštos kokybės kobalto klodai yra visai kitur, Jungtinės Valstijos niekada negalės sau leisti nutraukti kobalto importo.

Tiesa ta, kad kalnakasybos įmonių entuziazmas Kongo Respublikoje, pasak analitikų, veikiausiai nulems šios šalies lyderystę pasauliniame kobalto gavybos procese. Lygiai taip pat dominuojančia rafinuoto kobalto rinkos veikėja, kaip manoma, išliks Kinija, nors naujų atitinkamos paskirties objektų randasi ir Europoje, ir Šiaurės Amerikoje, ir kitose Azijos šalyse.

Kaip sakė „Benchmark Mineral Intelligence“ analitikas Casparas Rawlesas, amerikiečių įmonės, net ir būdamos miniatiūrine rinkos dalimi, gali suvokti turinčios teisę nustatyti aukščiausią kainą už savo produkciją. „Kiekvienai tiekimo grandinę sudarančiai įmonei svarbu užsitikrinti kuo mažesnę geopolitinę riziką, ir dėl šios priežasties bet kuris už Kongo Respublikos ribų vykdomas projektas gali būti labai sėkmingas“, – sako C. Rawlesas.

Iššūkiai ir toliai tebėra milžiniški: vien tinkamų eksploatuoti kasyklų įrengimas atsietų šimtus milijonų dolerių. Nerimą kelia ir svyruojanti kobalto kaina. Nevalia pamiršto ir to, kad auganti kobalto kaina verčia įmones ieškoti būdų, kaip kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo kobalto.

Berklio mieste esančio Kalifornijos universiteto profesorius Gerbrandas Cederis šiuo metu aiškinasi, kaip būtų galima pagaminti stabiliai veikiančius akumuliatorius naudojant gerokai mažiau kobalto. Vis dėlto jis teigia, kad masinį tokių technologijų taikymą, ypač automobiliams, galima sieti nebent su 5–10 metų perspektyva. „Manau, kad dar kurį laiką bus naudojama išties nemažai kobalto“, – konstatavo jis.

Leave a Reply