Greitas maistas, pasirodo, nėra naujas išradimas – Pompėjoje surastas termopoliumas

Prieš tai, kai Vezuvijaus ugnikalnis sunaikino Pompėją 79-aisiais mūsų eros metais, šiame mieste irgi buvo vieta, kur galima buvo nusigriebti greitą kąsnį, rašo „Live Science“. Tik tokį senovinį „Mcdonald’s“ reklamavo ne auksinės arkos ar raudonplaukis klounas, bet gražuolė pusnuogė jūrų nifma.

Archeologai neseniai atkasė senovinę užkandinę, tais laikais vadintą termopoliumu – vietą, kur galima buvo gauti gėrimų ir karšto jau paruošto maisto.

Ir tai toli gražu ne vienintelis Pompėjos termopoliumas. Tiesą sakant, archeologai ugnikalnio sunaikintame mieste yra atradę jau 80 tokių užkandinių – kas įrodo, kad senovės romėnai lygiai taip pat mėgo lengvai ir ir greitai pasiekiamą maistą bei gėrimus, lygiai kaip ir mes šiais laikais.

Net jei tokie statiniai Pompėjoje ir gerai žinomi, dar vieno tokio atradimas – o taip pat ir kitų objektų, kurie ėjo ranka rankon su prekyba ir miestiečių kasdienybe, padeda tyrėjams sužinoti apie kasdienį senovinės Pompėjos gyvenimą, sako Pompėjos Archeologinio parko laikinasis direktorė Alfonsina Russo.

Šis konkretus termopiliumas buvo įsikūręs ant pačios dviejų alėjų sankryžos: Vicolo delle Nozze d’Argento (liet. Sidabrinių vestuvių alėja) ir Vicolo dei Balconi (liet. Balkonų alėja) – vietoje, kuri buvo atkasta tik visai neseniai.

Patys kasinėjimai – Didžiojo Pompėjos projekto dalis, kuris po truputį atidenginėja mažiau ištyrinėtas sunaikinto miesto dalis. Ir archeologų akis iškart patraukė menkai apsirengusi jūrų nifma, dar vadinama nereide.

Į termopoliumą viliojo menkai apsirengusi jūrų nifma. 

Ši būtybė, kuri joja ant žirgo, turinčio jūrų drakono uodegą, greičiausiai buvo užkandinės logotipas, mano mokslininkai. Šalia nereidės rasti piešiniai augalo ir žmogus, dirbančio kavinėje – greičiausiai tai reiškia įprastą dieną užkandinėje.

Priešais baro stalą archeologai taip pat rado ir molinius ąsočius – amforas – kurie yra lygiai tokie patys, kaip ir piešinyje. „Šis termopoliumo atradimas perkelia mus į tuos tragiškus išsiveržimo laikus“, – sako A.Russo. Tačiau gyvenimas Pompėjoje Vezuvijaus išsiveržimu nesibaigė.

Katastrofa pražudė apie 2000 žmonių, bet naujas tyrimas rodo, kad lik 15-20 tūkstančių Pompėjos gyventojų, tikėtina, persikėlė į kitus kaimyninius miestus – Neapolį ir Kumai. Belieka tikėtis, kad pabėgėliai ir ten rado pakankamai užkandinių, rašo „Live Science“.

Leave a Reply