Mokslininkai laboratorijoje užaugino neandertaliečio smegenų mėginį – kuo jos skiriasi nuo to, kas dabar yra mūsų galvose?

Mokslininkai bando atgaivinti neandertaliečius – po maždaug 40 000 metų. Na, bent jau iš dalies – Kalifornijos universiteto (San Diegas, JAV) (UCSD) mokslininkų komanda, naudodama genų redagavimo techniką (CRISPR), sugebėjo užauginti žirnio dydžio Neandertaliečio smegenis. Viso to tikslas? Sužinoti, dėl ko ši žmonių rūšis išnyko – o mūsų ankstyvieji, į modernų žmogų panašūs protėviai išliko.

Dabar kyla klausimų, ar klimato kaita sunaikino neandertaliečius? O galbūt liga? Vieni kelia teoriją, kad ankstyvieji žmonės gimdė vaikus nuo savo giminaičių, ir dėl to ilgainiui išnyko. Kiti sako, kad nuolatinis homo sapiens srautas iš Afrikos galiausiai sunaikino neandartaliečius.

Viena hipotezė yra keliama vėl ir vėl, kad galiausiai priveda prie smegenų struktūros ir dydžio tyrinėjimų. UCSD komanda nori visiems laikams išsiaiškinti, ar neandertaliečiai tikrai neturėjo tokių socialinių gebėjimų, ir ar nebuvo tokie protingi kaip mūsų protėviai. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti „Vaizduotės ir žmogaus kilmės“ konferencijoje birželio pradžioje.

Kol kas tyrimas dar nepublikuotas, tačiau skaitmeninio varianto turėtume sulaukti jau netrukus. Tyrimo komanda neandertaliečių DNR lygino su šiuolaikinių žmonių DNR. Mokslininkai nusprendė koncentruotis į vieną geną iš visų 200 – NOVA1. Šis genas vaidina svarbų vaidmenį ankstyvajame smegenų vystymosi etape, ir yra susijęs su įvairiais nervų sistemos nukrypimais, įskaitant ir autizmą bei šizofreniją.

Šiaip jau toks procesas organų kūrimo laboratorijoje nėra naujas. Organai dar kartais yra auginami kiaulėse, žiurkėse ar avyse. Kad galėtų „neandertalizuoti“ smegenis, mokslininkai naudojo CRISPR – genų redagavimo sistemą žmogaus kamieninėse ląstelėse.

Po 6-8 mėn. smegenys jau yra „suaugusios“ ir siekia maždaug 0,5 cm. Mokslininkai pastebėjo nemažai skirtumų tarp šiuolaikinio žmogaus ir Neandertaliečio smegenų. Pastarųjų smegenyse yra mažiau susijungimų tarp neuronų, o šie yra panašūs į autizmu sergančio žmogaus smegenų neuronus.

„Nenoriu kad žmonės manytų, jog lyginu autistus su neandertaliečiais, bet tai yra svarbus pastebėjimas. Pas modernų žmogų tokie pakitimai yra susiję su smegenų vystymosi sutrikimais, o sveikos smegenys yra reikalingos komunikacijai. Jei manome, kad gebėjimas aiškiai komunikuoti su kitais yra modernaus žmogaus privalumas, tada tai svarbu“, – sako vienas iš tyrime dalyvavusių mokslininkų.

Smegenų forma taip pat buvo kitokia. Išaugintos neandertaliečio smegenys yra panašios į spragėsį, o modernaus žmogaus smegenys, augintos laboratorijoje, būna apvalesnės.

„Tai tikrai labai įdomu – tačiau tyrimai vis tiek turi ribas. Šie laboratorijoje auginti organai negali būti lyginami su tikrais žmogaus organais. Vis dar reikia padaryti daugybę eksperimentų – tačiau aš tikiuosi, kad mes sugebėsime apeiti šią nežinomybę“, – teigė Maxo Plancko evoliuvinės antropologijos instituto mokslininkas Svante Paabo, kurio komanda taip pat atlieka su neandertaliečių smegenimis susijusius tyrimus naudodami panašius metodus.