7200 metų senumo indų likučiai perstumia sūrio istoriją Viduržemio regione dar labiau į praeitį.
Radinys iš naujo nustato agrokultūros pradžią regione ir įrodo, kad žmonės išmoko fermentuoti produktus vos po 500 metų, kai išmoko iš gyvulių išgauti pieną. Ir šis atradimas buvo ne šiaip kulinarinis žingsnis – gali būti, kad tai buvo gyvybę gelbstintis dalykas.
Mokslininkų komanda iš JAV, Britanijos ir Kroatijos tyrė keramikos fragmentus, rastus neolito gyvenvietėje Dalmatijos pakrantėje – su tikslu išsiaiškinti, kokie maisto produktai juose kadaise buvo laikomi.
Archeologiniai duomenys rodo, kad žmonės šioje teritorijoje augino javus ir gyvulius daugmaž jau 8000 metų.
Esminės užuominos, leidžiančios suprasti, koks kultūrinis lūžis įvyko, slepiasi išlikusiuose indų likučiuose: šie ne tik išduoda, su kokiais maisto produktais kažkada lietėsi, bet jų struktūra leidžia spręsti ir apie įtakas, lėmusias jų sukūrimo technologiją, o taip pat – estetinį kūrėjų supratimą.
Vienas iš rastų pavyzdžių priklauso įspaudinei keramikai (angl. impressed ware) – vienas molinis indas buvo dekoruotas kriauklių įspaudais, ir tai yra vienas seniausių keramikos dirbinių regione.
Mokslininkai jau žinojo, kad tokios įspaudinės keramikos indai iš šio regiono turi cheminius pėdsakus, leidžiančius spręsti, kad indai kontaktavo su pienu – kas sufleruoja, kad bent jau šioje gyvenvietėje pienas neolito laikais įėjo į kasdienę dietą.
Kas, žinoma, nelabai ir stebina – nors daugumai suaugusiųjų yra išsivystęs laktozės netoleravimas, pienu galėjo maitintis vaikai. O pieno saugojimas induose galėjo būti svarbus žingsnis išgyvenant sunkius laikus, kai maisto būdavo mažiau.
„Pirmiausia čia turime melžimą, ir greičiausiai pienas čia buvo išgaunamas vaikams, nes tai buvo geras ir saugus skystis gėrimui, beveik be patogenų, – teigia Sarah McClure iš Pensilvanijos valstijos universiteto. – Ir žmonių nestebino idėja vaikams duoti kito žinduolio pieną“.
Ilgainiui, per šimtmečius įspaudinė keramika išvirto į ištisą keramikos sritį, o viena prabangi ir gausiai dekoruota atšaka, vadinama danilo keramika, aptinkama ir kituose Viduržemio regionuose. Tiesą sakant, tai buvo tarsi andainykštis regiono „Tupperware“, apimantis lėkštes, dubenis ir kitą tarą maisto saugojimui. Įdomu tai, kad tam tikri danilo keramikos tipai buvo siejami su konkrečiais maisto produktais.
Pavyzdžiui, puikiai nupoliruotas vadinamasis figulinos indas sudaro tik 5 proc. danilo keramikos radinių, bet jame visais atvejais rasta pieno pėdsakų.
S. McClure ir jos komanda ištyrė ir kitus danilo keramikos indus – ritonus (angl.-graik. rhyta). Jie pasižymi tuo, kad yra apvalių formų, turi kojeles ir jiems dažniausiai suteikiamos žmonių ar gyvūnų formos.
Vieno tokio ritono vidinio paviršiaus anglies izotopų analizė parodė, kad indas buvo naudojamas laikyti ne tik pieną, bet ir įvairius fermentuotus pieno produktus – pavzydžiui, sūrį ar jogurtą.
„Sūrio gamyba buvo tiek svarbi, kad žmonės jam kūrė atskirus indus“, – teigia S. McClure.
Kai kurie rasti keramikos fragmentai turėjo ir raštus bei skylutes – kas rodo, jog indai buvo naudojami košimui, kuris neišvengiamas sūrio gamyboje. Trijų iš keturių tokių rastų „sietų“ analizė parodė, kad jie buvo naudojami būtent tokiam tikslui.
Aplinkos kaulų ir sėklų matavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad šiems sietams ir ritonų fragmentams yra kažkur apie 7200 metų – kas juos pastato į vieną lentyną su seniausiais patvirtintais sūrio indais pasaulyje.
Panašūs 8000 metų senumo indai buvo rasti ir Europoje – tik niekam niekada nepavyko įrodyti, kad jie buvo naudojami tokiam košimo tikslui.
„Tai yra ankstyviausi užfiksuoti fermentuoto pieno lipidų (riebalų, lrytas.lt past.) likučiai Viduržemio regione, ir vieni seniausių rastų pasaulyje“, – rašoma tyrėjų ataskaitoje.
Neaišku, ar šie ritonai su kojelėmis turėjo reprezentuoti naminius gyvulius. Bet vaizdas, kaip neolito laikų ūkininkas paduoda vaikui sūrį karvės formos inde, turėtų būti tikrai smagus.
O sūrio gamyba žymi svarbų žingsnį žmogaus kultūros progrese. Tai, ką šiandien laikome pagardu ar užkandžiu prie vyno, mūsų protėviams leido užkariauti naujas žemes – nes jei galėjo su savimi gabentis konservuotą maistą. O pieno vertimas sūriu taip pat leido sumažinti laktozės kiekį, todėl juo maitintis galėjo ir suaugusieji.
Daugiau naujienų
Inžinieriai iš Ispanijos džiaugiasi patobulinę „Hyperloop“ technologiją: dar greitesnė kapsulė ir sumažėjusios tunelių priežiūros sąnaudos (Video)
6 pagrindinės priežastys, kodėl pasaulyje tiek daug žmonių neigia klimato kaitą: kodėl tai vyksta ir kaip tai susiję su šimtais milijonų dolerių (Video)
Žemė prarijo kitą planetą ir (galbūt) dėl to joje radosi gyvybė