Nuogybės nėra šių laikų reiškinys – kokiais laikais moterys turėjo slėpti savo krūtis, o kuomet net karalienės jas atidengdavo viešai?

Kažkodėl šiais laikais manoma, kad žmonės yra taip atsipalaidavę, kad socialiniuose tinkluose ir geltonojoje žiniasklaidoje įsivyravo nuogo kūno kultas. Bet ar tai tikrai yra naujas reiškinys? Kada moterys slėpė savo krūtis nuo visų, o kada ir kur jos buvo matomos ir gatvėse?

Yra du istoriniai faktai, kuriuos tikriausiai žino visi. Visų pirma, pirmykščiai žmonės buvo nuogi beveik visada kai tai leido klimatas. Medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės gyveno paprastą ir praktišką gyvenimą – jei reikėjo būti švariems, tai ir maudėsi visi kartu upėje ar ežere. Socialinių normų tuomet apskritai buvo nedaug. Antra, visais laikais būta situacijų, kuomet nuogumas buvo priimtinas. Pavyzdžiui, menas – nuogų moterų krūtų galima aptikti praktiškai visų laikotarpių kūriniuose, tačiau tai nereiškia, kad nuogumas buvo priimtinas visuomenėje. Dažnai sakoma, kad nuogumas mene buvo skirtas pabrėžti žmogaus kūno grožį, sujaudinti arba šokiruoti ir šios funkcijos priklausė ne nuo paties meno kūrinio, bet nuo tuometinių visuomenės normų.

Prieš mūsų erą

Kažkodėl įsivyravo nuomonė, kad anksčiau žmonės buvo labai dorovingi ir tik šiais laikais kažkaip atsipalaidavo. Tačiau tai nėra tiesa. Didžiąją mūsų kultūros dalį nuogos krūtys nebuvo kažkoks socialinis ar kultūrinis tabu.

Štai Senovės Egipte tiek vyrai, tiek moterys dažnai vaikščiodavo apnuogintomis krūtinėmis. Karštoje Afrikos saulėje tai buvo visiškai priimtina. Net ir visiškas nuogumas nebuvo matomas kaip kažkokia didelė problema. Nors kilmingos ir turtingos moterys mėgo puikuotis drabužiais, jie dažnai buvo perregimi arba tiesiog nedengė krūtinės.

Senovės Graikijoje nuogumas taip pat nebuvo kažkoks nesibaigiančių diskusijų objektas. Buvo priimta, kad vyrai turi sportuoti nuogi, o kartais prie įvairių žaidimų prisidėdavo ir moterys. Spartoje vyravo sveiko, atletiško kūno kultas ir moterys prisidėjo prie šios mados, kuri iš tiesų labiausiai lietė vyrus. Tvirtas vyriškas kūnas buvo laikomas žmogaus grožio idealu ir, žinoma, žymėjo geriausius karius. Tuo tarpu moterys įvairių festivalių ir eisenų metu dažnai būdavo nuogos iki pusės. Tiesa, tokie papročiai neprilipo kitiems Graikijos miestams-valstybėms, kur moterų nuogumas prieš vyrus buvo dažniau sutinkamas tik, pavyzdžiui, maudantis ar sportuojant.

Tuo tarpu Senovės Roma buvo dar konservatyvesnis kraštas. Rašytojas Enijus teigė, kad „nuogų kūnų rodymas tarp piliečių yra visuotinės gėdos pradžia“ ir Ciceronas jam pritarė. Net ir mene, kuris siekė pabrėžti kario kūno tvirtumą ir estetiką, vyrai vaizduoti ne visiškai nuogi. Juos dengė strėnjuostės ar strategiškai laikomi skydai. Moterys, ypač kilmingosios, mene vaizduotos apsirengusios. Vienintelės išimtys – uždari kilmingųjų renginiai ir viešos vonios. Pastarosios, beje, irgi prigijo ne iš karto ir prireikė šiek tiek laiko, kol vyrai ir moterys ėmė maudytis kartu.

Netolima senovė

Trumpam persikelkime į Japoniją, kur nuogumas nebuvo problema iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Iki pat 19 amžiaus vidurio viešas nuogumas buvo įprasta kasdienybės dalis ir moterys nejautė jokio spaudimo ar būtinybės slėpti krūtis. Net ir vėliau viešas nuogumas nebuvo matomas kaip kažkas labai neigiamo ar gėdingo. Pats generolas Douglasas MacArthuras po Antrojo pasaulinio karo turėjo leisti įsakus, raginančius moteris prisidengti krūtis.

Nors viduramžiais Europoje nuogumas po truputį dingo iš viešojo gyvenimo dėl stiprėjančių religinių įsitikinimų, viešosios vonios vis dar buvo mišrios. Tai yra, nuogos moterys maudėsi su nuogais nepažįstamais vyrais. Bažnyčia apie tai turėjo savo nuomonę, tačiau kai reikėjo praustis, tai reikėjo praustis. Krūtų vaizdavimas mene taip pat kito – laikotarpius, kuomet krūtys buvo vaizduojamos išdidžiai, keitė laikas, kuomet krūtys buvo vaizduojamos kukliai. Iki pat 18 amžiaus mišrios maudyklos ežeruose ir upėse buvo visiškai įprastas dalykas. 

Įdomu tai, kad pati mada kartais diktavo požiūrį į nuogumą. Štai 17 amžiaus pradžioje Europoje paplito suknelės, kurios išryškindavo krūtis. Tai nesibaigė tik giliomis iškirptėmis. Istorikė Angela McShane Jones iš Voriko universiteto, teigia, kad 17 amžiuje krūtų viešose vietose kartais neslėpė ir karalienės, ir kilmingos damos, ir neturtingos miestietės. Suknelės kartais būdavo sukurtos taip, kad atidengtų krūtis, o ir portretams, nors ir labai retai, kartais buvo pozuojama atidengus vieną ar abi krūtis. Ši mada ilgiau išliko Prancūzijoje, o štai Anglijoje ir likusioje krikščioniškoje Europoje situacija greitai ėmė keistis.

18-19 amžius ir ypač vadinamasis Viktorijos laikotarpis žymėjo šių nuogybių pabaigą. Filosofija ir pasikeitęs moralės suvokimas į aukštumas kėlė krikščioniškas vertybes ir ypač kuklumą. Staiga paplūdimiai tapo atskiri vyrams ir moterims, sukurtos maudymosi budelės, kurios leido į vandenį pasinerti pasislėpus nuo pašalinių akių. Net ir vyrų krūtinės privalėjo būti pridengtos, o ką jau kalbėti apie moteris, kurių maudymosi kostiumai buvo itin kuklūs.

Įdomu tai, kad šios mados nepalietė Šiaurės šalių kultūros, kur saunų kultūra išliko iš esmės nepakitusi. Nuogumas sporte taip pat net 19 amžiuje buvo pastebimas ir Vokietijoje, tačiau ir mene, ir viešose erdvėse jo gerokai sumažėjo.

Modernūs pokyčiai

Laisvę ir krūtis į paplūdimius sugrąžino mada. Prancūzijoje po Antrojo pasaulinio karo pasirodė moteriški bikiniai, kurie, nors ir buvo sutikti skeptiškai, netruko paplisti. Vėl sugrįžo bendri paplūdimiai ir prasidėjo modernaus nudizmo judėjimo era.

1924 metais Sovietų sąjungą sujudino nuogieji maršai, kurie buvo nukreipti prieš „buržujinį moralės suvokimą“. Šios akcijos bandė kovoti su gėda, susijusia su nuogu kūnu, tačiau kiek vėliau į valdžią atėjęs Stalinas sovietinę visuomenę šiuo požiūriu pavertė itin konservatyvia. Dažnai juokaujama, kad nuogumo ir sekso Sovietų sąjungoje apskritai nebuvo.

Galbūt kiek keista tai, kad komunistinėje Rytų Vokietijoje nudizmas buvo kur kas populiaresnis nei Vakarų Vokietijoje. Manoma, kad taip buvo dėl to, kad pastarojoje bažnyčios įtaka buvo gerokai stipresnė. Subyrėjus Geležinei uždangai nudizmo populiarumas Vokietijoje apskritai nukrito, o buvusiose Sovietų sąjungos šalyse – išaugo.

Ir taip prieiname prie šiandienos. Kuo mūsų laikai ypatingi šiuo požiūriu? Ogi nelabai kuo. Nuogumas viešose vietose yra tikrai mažiau priimtinas nei buvo Senovės Graikijoje ar Egipte, tačiau labiau priimtinas nei buvo Švietimo amžiuje. Ir dabar kai moterys renkasi apnuoginti krūtis asmeninėse nuotraukose jų elgesys nedaug skiriasi nuo tų 17 amžiaus damų. Galbūt skirtumas yra tame, kad šiandien taip bandoma pabrėžti seksualumą, bet nebūtinai grožį, o buitinis nuogumas tarp nepažįstamųjų skirtingų lyčių atstovų yra pakankamai retas reiškinys.