Ar kruiziniai laivai turi areštines? Kaip sulaikomi neramumus keliantys keleiviai? Kurios šalies įstatymai juose galioja?

Kruiziniai laivai – tarsi dideli miestai ant vandens. Juose – tūkstančiai gyventojų, kurie gali laiką leisti baruose, lošimo namuose ar kur nors prie baseino su kokteiliu rankoje. Taigi, neišvengiamai atsiranda ir tokių, kurie kelia neramumus. Kaip jie sulaikomi? Ar laivuose yra areštinės? Kokios šalies įstatymai galioja vandenynais plaukiojančiuose laivuose?

Iš tiesų laivuose dažnai kyla kokių nors konfliktų. Įprastai juos galima išspręsti taikiai. Konfliktuojančios pusės yra atskiriamos ir perspėjamos. Tačiau jei kuris nors keleivis ar įgulos narys ima pažeidinėti laivo saugumo taisykles ar įstatymus, jis turi būti sulaikytas. Tam kruiziniuose laivuose yra apsaugos pareigūnai, kurių funkcijos yra prilygintinos policijai. Sulaikymo sąlygos, su kuriomis keleiviai sutinka pirkdami bilietą, gali būti įvairios. Tikriausiai švelniausias būdas sulaikyti keleivį – skirti areštą jo paties kajutėje. Tačiau jei žmogus nesutinka bendradarbiauti, jis pasiunčiamas į areštinę.

Šalia apsaugos patalpų daugelis kruizinių laivų turi ir sulaikymo kameras. Kitaip tariant, areštines. Tai – labai paprastai įrengtos kajutės, kurios nė iš tolo neprimena kruizinių laivų prabangos. Įgulos šias areštines dėl skurdaus dizaino dažnai vadina „plieno kambariais“. Sulaikymo terminas nėra skiriamas – vos tik patekę į areštinę turite suvokti, kad jūsų kruizas baigėsi. Teliks nuspręsti, ar būsite išlaipintas kitame uoste, ar jus atgabens į galutinį kelionės tikslą. Šis sprendimas priklauso nuo padaryto nusižengimo ir likusios kelionės trukmės.

Įdomu tai, kad išlaipinimas gali pasibaigti dvejopai. Jei žmogus tiesiog kėlė neramumus ir trukdė kitiems keliautojams bei įgulai (tai yra, pažeidė laivo taisykles), gali būti, kad jis bus tiesiog išlaipintas. Pinigai už bilietą jam, aišku, nebus grąžinami. Tačiau jei bus pažeisti įstatymai, žmogus bus perduotas vietos teisėsaugos pareigūnams. O čia jau prasideda problemos.

Turbūt nustebsite sužinoję, kad laivuose galiojantys įstatymai yra labai sunkus klausimas. O neturėtų būti. Tarptautiniuose vandenyse galioja tos šalies įstatymai, kurioje laivas yra registruotas. Kai laivas pasiekia kokios nors šalies vandenis, jame ima galioti tos šalies įstatymai. Laivai taip pat turi paklusti tarptautinei laivybos teisei. Taigi, viskas paprasta?

Ne visai. Laivai registruojami ten, kur tai daryti pigiausia. Pavyzdžiui, prie Meksikos krantų kruizus vykdantis laivas gali priklausyti Jungtinių Arabų Emyratų kompanijai, bet būti registruotas Liberijoje. Taigi, tarptautiniuose vandenyse jame galioja Liberijos įstatymai, o prie kranto – Meksikos. Tačiau įvykus nusikaltimui laivas žmones gali sulaikyti tik iki kelionės pabaigos – tuomet jie yra laisvi. Jei nėra pakankamai įrodymų žmogų sulaikyti, jis gali išeiti į laisvę ir išvažiuoti namo – Liberija jo tikrai neieškos. Nukentėjusieji gali į teismą paduoti laivo šeimininkę, nes ši privalėjo užtikrinti saugumą.

2006 metais buvo kilęs skandalas, nes viename „Royal Caribbean“ buvo išprievartauta amerikietė keleivė. Ji buvo apklausta FTB, tačiau tuo tyrimas ir baigėsi. „Royal Caribbean“ pranešė, kad 2003-2005 metais kompanijos laivuose buvo pranešta apie 66 lytinės prievartos atvejus, tačiau nei vienas nusikaltėlis nebuvo sėkmingai nubaustas. Situacija šiais laikais ima taisytis ir kruizų bendrovės deda dar daugiau pastangų, kad visi keleiviai būtų saugūs, o neramumus keliantys asmenys būtų atskirti nuo likusių keliautojų.