Mokslininkai atliko tyrimą ir paskelbė išvadas, kurios daug kam nepatiks: tai kas protingesni – tikintieji ar ateistai?

Internete dažnai pasigirsta karštos, beveik agresyvios diskusijos. Labai didelė jų dalis yra susijusi su religija – tai viena iš daugiausiai aistrų keliančių temų. Ateistai yra įpratę manyti, kad tikintieji nėra tokie protingi, nes atsakymų ieško religijoje. O kaip yra iš tikrųjų? Mokslininkai atliko tyrimą ir atskleidė, kurie yra protingesni – ateistai ar tikintieji.

Kaip teigia naujausi mokslininkų tyrimai, religingi žmonės nėra tokie protingi kaip ateistai. Tokia išvada paskelbta išsiaiškinus, jog religingi žmonės labiau pasikliauja intuicija, o ne faktais, o tam tikrų įsitikinimų stiprumas labai priklauso nuo intelekto.

Imperatoriškojo koledžo, esančio Londone, mokslininkų komanda apklausė daugiau nei 63000 žmonių. Internete paskelbtose užduotyse buvo tiriami jų planavimo, samprotavimo, dėmesio sutelkimo ir atminties gebėjimai.

Dalyviai taip pat turėjo pažymėti, kokį tikėjimą išpažįsta. Paaiškėjo, kad religingumo veiksnys yra esminis, nepriklausomai apklaustųjų amžiaus, išsilavinimo ar gimtosios šalies. Agnostikai yra protingesni nei tikintieji, tačiau didžiausiu intelekto koeficientu gali pasigirti ateistai.

„Paaiškėjo, kad religingumas stipriai priklauso nuo intelekto. Gerai žinoma hipotezė teigia, jog šis sąryšis atspindi polinkį į elgesį, kai problemos sprendžiamos pasikliaunant intuicija, ir dėl to, kilus konfliktui tarp proto ir intuicijos, daromos klaidos“, – teigė tyrimo vadovas Dr. Richardas Dawsas.

Tikintieji turi mažesnį intelekto koeficientą. Tam įtakos turėjo tai, jog jie pasiekė prastų rezultatų spręsdami užduotis, kur logika kertasi su intuicija. Paaiškėjo, jog kai kuriose užduotyse ateistai gerokai pranoko tam tikras religines dogmas išpažįstančius žmones, tačiau kitose užduotyse skirtumai nebuvo pastebimi.

„Šie tyrimų rezultatai leidžia teigti, jog religingumas yra stipriai susijęs su konfliktu tarp mąstymo ir intuicijos, kuri priešpriešinama mąstymo gebėjimui arba protingumui bendrąja prasme“, – rašoma mokslinį tyrimą apibendrinančiame straipsnyje.

Dar anksčiau atlikti tyrimai atskleidė, jog kas ketvirtas netikintis, atėjus sunkiems laikams, ima melstis, nepaisant tvirtinimo, jog yra nereligingas. Ateistai ir agnostikai dažniausiai ima melstis ištikus asmeninei krizei arba tragedijai, taip pat norėdami nusiraminti arba nesijausti tokie vieniši.

Daugiau nei pusė visų Jungtinėje Karalystėje gyvenančių suaugusių žmonių meldžiasi reguliariai, tačiau tik kas trečias tai daro šventovėje. Trečdalis visuomenės malda pradeda ir užbaigia dieną. Į Dievą taip pat kreipiamasi ir gaminant maistą ar sportuojant, kas penktas tai daro atlikdamas namų ruošos darbus ir net 15 proc. visų apklaustųjų meldžiasi važiuodami viešuoju transportu.