Senovės civilizacijos apie kurias niekas nekalba: kai kurios iš jų itin paslaptingos

Kai mokykloje mokomės apie senovės civilizacijas, dažniausiai kalbame apie graikus, romėnus, finikiečius ir egiptiečius. Bet kadangi pasaulis yra didelis, o įvairios civilizacijos egzistavo jau prieš 7000 metų – jų turėtų būti daugiau, nei tik šios keturios, ar ne?

Tiesą sakant, yra nuostabu, kad mes apskritai žinome, jog kažkada prieš mus egzistavo kitos didingos civilizacijos, turėjusios savo kultūrą ir kalbą. Šios užmirštos civilizacijos yra tik lašas jūroje, nes per visą senovės istoriją buvo daugybė karalysčių, kurios susikurdavo ir ilgainiui išnykdavo. Nepaisant to, jos visos turi ką parodyti.

Yuezhi

Šią civilizaciją sudarė indoeuropiečiai, gyvenę Kinijos pasienyje, netoli Tibeto. Jie gyvavo paskutinį tūkstantmetį pr.m.e. ir buvo žinomi dėl savo agresyvaus elgesio, kitaip sakant, Eurazijoje nebuvo to, ko Yuezhi nepultų.

Jie buvo klajokliai, kurie prekiavo nefritu, šilku ir arkliais, tačiau į kai kurias teritorijas žmonės jų paprasčiausiai neįsileido, o dėl to jie ėmė keliauti link Indijos ir Graikijos. Galiausiai Yuezhi teko susikauti su kita civilizacija – graikais-baktrais, prieš kuriuos, deja, jie pralaimėjo ir buvo priversti persikelti į Indiją ir Pakistaną.

Po trejeto amžių, Yuezhi nugalėjo persų, pakistaniečių ir indų armija, todėl visa Yuezhi kultūra, kalba ir tradicijos ilgainiui paskendo didesnėse kultūrose.

Aksumai

Aksumo karalystė (buvo įsikūrusi dabartinėje Etiopijoje) senovėje buvo apipinta daugybe legendų. Buvo sakoma, kad ši karalystė yra tikroji Šebos karalienės gimtinė ir vieta, kurioje yra paslėpta Sandoros skrynia. Dėl šių legendų Vakarų civilizacijos buvo be galo susižavėjusios aksumais.

Savo gyvavimo laikotarpiu, Aksumo karalystė turėjo ir itin didelę prekybinę galią, nes turėjo prieigą prie Nilo upės ir Raudonosios jūros prekybinių maršrutų. Iki trečiojo mūsų eros amžiaus, buvo manoma, kad tai – viena didingiausių visų laikų karalysčių, kartu su Senovės Roma, Kinija ir Persija.

Aksumo karalystė priėmė krikščionybę beveik iš karto po to kai tai padarė romėnai ir gyvavo iki viduramžių, kol galiausiai karalystę nusiaubė Kryžiaus žygiai ir islamo plėtra.

Kušitai

Kušo karalyste (dar kitaip vadinama Nubijos karalyste arba Merojės civilizacija) buvo labai susidomėję egiptiečiai, nes jų žiniomis, šioje karalystėje buvo gausybė aukso ir kitų vertingų gamtinių išteklių. Dėl to Egiptas užkariavo Kušo karalystę ir ją valdė 1500-1000 metais pr.m.e.

Ilgainiui Egipte atsirado nemažai problemų, o tai leido kušitams atkurti savo nepriklausomybę ir užkariauti Egiptą. Būtent Kušo karalystės žmonės atgaivino piramidžių statybą ir įgyvendino įvairius statybos projektus visame Sudane.

Galiausiai Kušo ir Egipto karalystės buvo užimtos Asirijos imperijos, dėl ko kušitai pasitraukė į kitas teritorijas. Čia jie sukūrė savo raštą, kurio pilnai dar nesame iššifravę. Ilgainiui kušitai ėmė nykti, tačiau niekas nežino dėl ko, ir mokslininkams iki šiol tai yra viena didžiausių senovės pasaulio mįslių.

Jamai

Iš įvairių dokumentų, rastų Egipte, yra aišku, kad Jamo karalystė tikrai egzistavo, tačiau niekas nežino kurioje vietoje. Šią mįslę mokslininkai lygina net gi su paslaptingąja Atlantida, na, žinoma, jei ji tikrai kada nors egzistavo. Remiantis kitais duomenimis, Jamo karalystė turėjo būti smilkalų, juodmedžio, leopardo kailių, dramblio ilčių ir bumerangų žemė.

Mokslininkai, remiantis aprašymais kiek trukdavo kelionė iki Jamo karalystės, ir tuo, kad už 690 km nuo Egipto buvo rastos lentelės su hieroglifais, mano, kad Jamo karalystė galėjo stovėti dabartiniame Čade. Bet štai vienas dalykas be galo stebina mokslininkus, jei Čadas tikrai buvo ta vieta, kurioje stovėjo ši paslaptingoji karalystė, tuomet egiptiečiams, norintiems pasiekti Jamo karalystę, būtų reikėję keliauti net 7 mėnesius tik su asilais, kurie nešdavo prekybai skirtus daiktus. Tai tikrai neatrodo lengva.

Xiongnu imperija

Įrašų apie šią imperiją likę mažai, bet štai faktai, kuriuos žinome: tai buvo klajoklių gentis, kuri ilgainiui apsigyveno šiaurinėje Kinijos dalyje, maždaug III-I a. pr.m.e. Juokaujama, kad tai buvo tarsi Čingischano armiją, tiesiog gyvenusi amžiumi anksčiau. Be to, Xiongnu turėjo karo vežimus, kurie jiems suteikė didelį pranašumą karo lauke.

Kinai jų taip bijojo, kad Činų dinastijos laikais buvo pradėta statyti Didžioji kinų siena vien tam, kad nuo jų apsisaugotų. Nepaisant to, Xiongnu sieną puldinėdavo dar beveik 50 metų, o kinai nuolat ją atstatinėdavo. Keletą kartą Xiongnu net gi buvo priartėję prie Kinijos sostinės ir mažai trūko, kad būtų ją sunaikinę.

Kažkur 160 metais pr.m.e., dėl tarpusavio konfliktų ir konfliktų su kitomis klajoklių gentimis, Xiongnu taip susilpnėjo, kad kinai sugebėjo juos nugalėti visiems laikams.