“Google” visada turi didelių planų, kai kuria ką nors naujo, ir “Fuchsia” nėra išskirtinė.
Viskas prasidėjo 2016 m. nuo paprasto juokelio, kuris iš pradžių pasirodė “Fuchsia” kūrimo puslapyje: Rausva + violetinė = Fuchsia (nauja operacinė sistema).
Už šio paprasto sakinio slypėjo tam tikra prasmė. Projektas “Pink” buvo pavadinimas, kurį “Apple” ir IBM inžinieriai suteikė naujai operacinei sistemai, naudojančiai naują sąsają, nes užrašai buvo rašomi ant rožinių indekso kortelių. Projektas “Purple” buvo pavadinimas, suteiktas įrenginių prototipams, kurie galiausiai tapo “iPhone”. Šie projektai buvo naujos idėjos, kurios pasirodė esančios labai sėkmingos, ir juose dalyvavo pradiniai naujausios “Google” operacinės sistemos “Fuchsia” kūrėjai.
Tačiau šmaikštus pavadinimas nėra operacinė sistema, todėl “Google” tyliai dirbo su “Fuchsia” kitus penkerius metus. Retkarčiais sulaukdavome šiek tiek daugiau naujienų apie projektą ar net būdą, kaip jį paleisti tokiuose įrenginiuose kaip “Pixelbook”. Tai buvo “Google” būdas pranešti visiems, kad projektas juda į priekį, ir kartu sudominti kūrėjus.
Tai, kad “Google” pagaliau pristatė “Fuchsia” versiją, kuri veiktų vartotojų aparatinėje įrangoje, nebuvo staigmena, kai buvo paskelbta, kad pirmoji versija bus skirta originaliam “Nest Hub” (iš pradžių parduodamam kaip “Google Home Hub”). Vis dėlto naujos operacinės sistemos diegimas į esamą įrenginį buvo šiek tiek netikėtas. Tačiau iš tikrųjų visa tai yra labai prasminga. Tai taip pat šiek tiek parodo “Google” planą dėl “Fuchsia”.
Tačiau kas tiksliai yra “Fuchsia”? Lengva pasakyti, kad tai naujausia “Google” operacinė sistema, tačiau taip praleidžiamas beveik visas platesnis vaizdas. Taigi apžvelkime, kas iš tikrųjų yra “Fuchsia” ir kuo ji pasižymi.
Kernelis
Kiekviena operacinė sistema naudoja vadinamąjį branduolį, kuris stebi ir kontroliuoja visą aparatinę įrangą ir programinės įrangos sąveikos su ja būdus. “Android” sistemoje naudojamas “Linux” branduolys. Sistemoje “Fuchsia” branduolys yra nauja kodo dalis, vadinama “Zircon”.
“Zircon” remiasi LK (Little Kernel) – realaus laiko branduoliu įterptiesiems įrenginiams, kurį parašė Travisas Geiselbrechtas. “Zircon” yra beveik (dokumentuose šiek tiek klaidingai nurodoma) mikrokernelis, kurio tikslas – mažos išteklių sąnaudos ir mastelio keitimas. Jį taip pat parašė “Google”, tačiau jis vis dar yra atvirojo kodo.
Šiandien “Zircon” turi nedidelį naudotojo paslaugų, tvarkyklių ir bibliotekų rinkinį, kuris reikalingas sistemai paleisti ir bendrauti su aparatine įranga, kad būtų galima įkelti “Fuschia” sudarančius naudotojo procesus ir sąsają. Šiek tiek “geekiškos” informacijos – jis parašytas C++ ir asembleriu, dauguma sisteminių iškvietimų negali blokuoti svarbių gijų ir, kitaip nei “Android” ir “iOS”, visiškai nepanašus į originalų “Unix” branduolį.
Svarbu tai, kad “Google” sukūrė “Zircon” nuo nulio. “Google” žino, su kokiomis problemomis susiduria “Android” dėl to, kaip veikia “Linux”. Taip pat “Google” žino, ko reikia, kad būtų maitinama sistema, skirta naudotojų programoms paleisti ir puikiai vartotojo sąsajai kurti. “Google” galėjo priversti šiuos dalykus įgyvendinti vėlesnėse “Android” versijose, tačiau pradėti nuo nulio yra daug geresnis būdas.
Ką mes matome
Galbūt branduolys yra svarbiausia kiekvienos operacinės sistemos dalis, tačiau dauguma naudotojų su juo niekada nesusiduria. Taip jau yra numatyta – branduolys veikia kaip aukščiausias visų kitų dalių ir dalių valdiklis ir jam nereikia jokio naudotojų įsikišimo.
Fuschia dalis, kurią galime matyti, yra kitokia istorija. Pagal tai, ką kol kas matėme, ji labai panaši į “Android” arba “iOS”. Kaip ir branduolys, mes iš tikrųjų nesusisiekiame su operacine sistema, o vietoj to veikia naudotojų erdvės komunalinės programos, kurios mūsų bakstelėjimus, paspaudimus ir balso komandas išverčia į tai, ką gali atlikti procesorius.
Kaip ir “Zircon” branduolys, “Fuchsia” parašyta nuo nulio ir padės spręsti problemas, su kuriomis šiandien susiduria “Google”.
Sąsaja ir pradinės naudotojo programos parašytos “Flutter” – kitu “Google” projektu. Flutter buvo sukurtas kaip įrankių rinkinys, kuriuo galima kurti įvairioms platformoms skirtas programėles, kurių vartotojo sąsaja atrodo vienodai, nepriklausomai nuo to, koks įrenginys naudojamas. Kūrėjas, naudodamasis “Flutter”, gali sukurti programėlę, kuri atrodys ir jausis lygiai taip pat “Android”, žiniatinklyje, “Chromebook” ar “iOS”. Kartu su kitais kūrimo įrankiais, tokiais kaip “Firebase”, ir “Kotlin” kalba parašytu kodu, “Flutter” programėlės yra visapusiškos ir gražios.
Šiuo metu “Fuchsia” yra “tik” “Cast” operacinės sistemos ir sąsajos, kurią jau pažįstame originaliame “Nest Hub”, pakaitalas. Ji gali reaguoti į mūsų prisilietimus, atpažinti mūsų balsą, valdyti kamerą ir skambinti vaizdo skambučiu, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, kuriuos visada galėjo atlikti “Nest Hub”. Ir atrodo lygiai taip pat. Tačiau visi žino, kad tai tik ledkalnio viršūnė.
Mes susisiekėme su Eriku Hellmanu, “Android” programuotoju ir “Hellman Software AB” įkūrėju, kad sužinotume, ką patyręs programuotojas mano apie “Fuchsia” ir jos ateitį.
Ar iš to, ką iki šiol matėme, “Fuchsia” atrodo kaip operacinė sistema, kuri yra pakankamai pritaikoma sudėtingiems įrenginiams, pvz., telefonams, maitinti?
- Esu tikras, kad jis gali daug ką, tačiau telefonai yra sudėtingi, o “Android” juose šiandien puikiai veikia. Manau, kad tai reiškia, jog “Google” kol kas sutelks dėmesį į kitus įrenginius.
Ar “Fuchsia” yra draugiškesnė programuotojams, kai reikia rašyti programas?
- “Fuchsia” naudoja “Flutter” programėlėms kurti. Ši sistema labai sėkmingai naudojama programėlėms kurti ir greičiausiai taps dar populiaresnė, nes bus palaikoma daugiau platformų.
Kiek svarbu ar reikšminga, kad “Google” žengia šį žingsnį?
- Manau, kad jų statymas ant “Fuchsia” yra ne tik eksperimentas, bet ir būdas “Google” kontroliuoti viską – nuo aparatinės įrangos iki programų. Išbandyti ją “cast” įrenginiuose yra protingas žingsnis, nes jie visiškai kontroliuoja šiuos įrenginius. Šiandien programėlių kūrėjams ar vartotojams tai nėra labai svarbu, bet galbūt ateityje, jei pasirodys labai sėkminga.
Šiandien “Android” ir “ChromeOS” yra pernelyg paplitusios ir populiarios, kad jas būtų galima pakeisti kuo nors kitu. “Fuchsia” galės paleisti “Android” programas, o interneto naršyklė ir taikomųjų programų sluoksnis, galintis paleisti “Chrome OS” programas, tikrai įmanomas ir tikėtinas. Tačiau nieko svarbaus nepakeisite, kol nėra visų dalių. Android” ir “Chrome” yra labai svarbios, o visos dalys dar nėra sudėtos.
Ar Fuschia bus mūsų telefonuose?
Vieną dieną “Fuchsia” gali būti naudojama ir geriausiuose, ir pigiausiuose “Android” telefonuose. Kadangi “Google” kontroliuoja “Fuchsia” plėtrą ir ji sukurta taip, kad “Google” galėtų atnaujinti operacinę sistemą nepriklausomai nuo bet kokio papildomo vartotojo sąsajos sluoksnio, kurį prideda telefono gamintojas ar operatorius, “Fuchsia” yra ateitis. Tačiau dabar manau, kad “Google” planuoja pertvarkyti visus savo išmaniųjų namų produktus, naudodama “Fuchsia” kaip operacinę sistemą.
“Fuchsia” yra parengta naudoti “Nest” įrenginiuose, pavyzdžiui, kamerose, tinkliniuose maršrutizatoriuose, išmaniuosiuose garsiakalbiuose ir termostatuose. Iš visko sprendžiant, būtent tam ji ir buvo sukurta. Būčiau nustebęs, jei naujas “Nest” prekės ženklo įrenginys būtų išleistas nenaudojant “Fuchsia” kaip operacinės sistemos, jei tik nekils kokių nors katastrofiškų problemų, susijusių su jos naudojimu originaliame “Nest Hub”.
“Fuchsia” tinka visiems, kai kalbama apie tokius įrenginius kaip telefonas. “Google” gali labiau kontroliuoti operacinę sistemą ir atnaujinimo procesą, o tai reiškia, kad naujos funkcijos vienu metu pasiekia kiekvieną naudotoją ir vienu metu galima spręsti visos ekosistemos saugumo problemas.
Telefonų gamintojai gali naudoti “Google” kūrimo įrankius ir kurti tokią pačią sudėtingą naudotojo sąsają, kokią jie kuria dabar. skirtumas tas, kad ji veikia ant operacinės sistemos, o ne pati yra operacinė sistema. Tai supaprastina procesą ir panaikina brangias sutartis su lustų gamintojais.
Vartotojai gali mėgautis ta pačia (arba geresne) “Android” patirtimi, kurią turime šiandien, kartu su puikiomis programomis iš “Google Play”, nematydami jokių realių skirtumų – išskyrus vieną: mūsų telefonai turėtų būti palaikomi ilgiau.
“Fuchsia” yra “Google” būdas sukurti savo išmaniąją platformą, skirtą visiems įrenginiams. Telefonas su “Google” sukurtu SoC, kuriame veikia “Fuchsia”, suteiktų “Google” tokį patį ekosistemos pranašumą, kokį šiandien turi “Apple”. Tai per daug viliojantis dalykas, kad “Google” jį ignoruotų.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas