Jie yra raudoni, gana dideli ir neturi būti pagrindinėje asteroidų juostoje, tačiau jų atradimas patvirtina, kad Saulės sistemai dar tik formavosi sudėtingos sąlygos.
Žurnale “The Astrophysical Journal Letters” paskelbti nauji tyrimai išsamiai apibūdina dviejų itin raudonų pagrindinės juostos asteroidų atradimą. Asteroidai, pavadinti 203 Pompėja ir 269 Justitia, pasižymi raudonesniu spektriniu parašu nei bet kuris kitas asteroidas pagrindinėje juostoje – itin gausiai apgyvendintoje asteroidų juostoje, esančioje tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Naujajam darbui vadovavo Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) astronomas Sunao Hasegawa.
Svarbu tai, kad šie raudonieji asteroidai panašūs į transneptūniškus objektus, t. y. objektus, esančius toliau už Neptūną, labiausiai nutolusią nuo Saulės planetą (nepagarba nykštukinei planetai Plutonui). Tai gali reikšti, kad 203 Pompėja ir 269 Džastitija susiformavo toli toli Kuiperio juostoje, o paskui dreifavo į vidų, kai Saulės sistema dar buvo jauna. Jei tai pasitvirtins, naujasis atradimas parodys, kokios chaotiškos tuomet buvo sąlygos ir kad medžiagos iš skirtingų Saulės sistemos dalių kartais susimaišydavo.
Tyrimo tikslas buvo užfiksuoti didelių asteroidų pasiskirstymą ir sudėtį pagrindinėje juostoje. Dideli asteroidai, ypač didesni nei 60 mylių (100 km) pločio, greičiausiai yra išlikę iš ankstyvųjų Saulės sistemos gyvavimo dienų. Tirdami šiuos objektus mokslininkai tikėjosi sužinoti, kokios sąlygos buvo maždaug prieš 4 mlrd. metų.
Šiuo tikslu astronomai, naudodamiesi teleskopo įrenginiu (IRTF) ir Seulo nacionalinio universiteto astronomijos observatorija (SAO), atliko matomosios ir artimosios infraraudonosios srities spektroskopinius pagrindinės juostos stebėjimus. Šiame tarptautiniame bendradarbiavime dalyvavo MIT, Havajų universiteto, Seulo nacionalinio universiteto, Kioto universiteto ir kelių kitų institucijų mokslininkai.
Asteroido 203 Pompėja skersmuo yra 68 mylios (110 km), o 269 Justitia – perpus mažesnis. Abu jie pasižymi neįprastai raudonu spektru, t. y. atspindi daug raudonos šviesos. Jie net raudonesni už D tipo asteroidus, kurie anksčiau buvo laikomi raudoniausiais asteroidų juostos objektais.
Išorinėje Saulės sistemoje gausu medžiagų, likusių nuo Saulės sistemos formavimosi laikų, įskaitant planetaelementus (asteroidus) ir kentaurus (ledinius planetaelementus, esančius tarp Jupiterio ir Neptūno). Šie tolimi objektai yra labai raudoni, juose yra sudėtingų organinių junginių, pavyzdžiui, metano ir metanolio ledo. Šie junginiai, žiūrint per spektrografą, suteikia asteroidui rausvą išvaizdą. Priešingai, vidinės Saulės sistemos objektai turi mažai organinių medžiagų pėdsakų, todėl jie paprastai atspindi mėlyną šviesą.
Manoma, kad asteroidai 203 Pompėja ir 269 Justitia “susiformavo netoli išorinio Saulės sistemos pakraščio už tolimos organinio sniego linijos, o paskui ankstyvojoje Saulės sistemos formavimosi epochoje persikėlė į asteroidų juostą”, pažymima JAXA pranešime spaudai. Sakydami “organinio sniego linija”, mokslininkai turi omenyje vietą Saulės sistemoje, kur metanolis ir metanas virsta ledu.
Šis atradimas leidžia manyti, kad kai kurie pagrindinės juostos asteroidai susiformavo išorinėje Saulės sistemos dalyje ir kad šių objektų populiacija greičiausiai egzistuoja pagrindinėje juostoje. Kitas geras žingsnis būtų nustatyti tikslią šios raudonųjų asteroidų populiacijos dalį. Be to, naujasis tyrimas parodo pagrindinę juostą kaip gerą tikslą būsimai misijai. Užuot keliavus į išorinį Saulės sistemos pakraštį dėl Kuiperio juostos objektų pavyzdžių, tereikėtų nusiųsti zondą į asteroidų juostą, kur jis galėtų tirti ir vidinių objektų asteroidus, ir tuos, kurie susiformavo labai toli. Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas