Mokslininkai mano atskleidę prieš 170 metų rastų fosilijų paslaptį – šis gyvūnas buvo išties įspūdingas

Kažkur prieš 205 mln. metų milžiniška jūros pabaisa – dydžiu beveik prilygstanti mėlynajam banginiui – plaukiojo po vandenyną ir medžiojo priešistorinius aštuonkojus bei žuvis.

Nesenai atrastas didžiulis šio gyvūno žandikaulis padėjo mokslininkams nustatyti anksčiau nežinomą rūšį ir išspręsti 170 metų senumo paslaptį. 1850 metais paplūdimiu vaikščioję žmonės pietiniame Anglijos krante rado vėlyvojo Triaso fosilijų, kurios buvo tokios didelės, kad atradėjai manė, jog tai labai didelių dinozaurų – igakaklių zauropodų – kaulai.

Tačiau dabar mokslininkai daro prielaidą, kad šie dideli kaulai priklausė didžiausiam žinomam ichtiozaurui. Šie gyvūnai buvo jūros ropliai, kurie išnyko prieš 66 mln. metų – ir kažkiek priminė dabartinius delfinus. Fosilijų kolekcionierius ir vienas iš tyrimo autorių Paulas de la Salle 2016 metais vaikščiodamas Liltoko paplūdimiu atrado žandikaulio dalis, kurias sudėjus ir išmatavus paaiškėjo, kad žandikaulio ilgis siekia 96 centimetrus.

Kai P. de la Salle susisiekė su ichtiozaurus tyrinėjančiais mokslininkais – paleontologu iš Mančesterio universiteto Deanu Lomaxu ir geologijos emerite profesore iš „SUNY“ koledžo Niujorke Judy Massare – šie nusprendė, kad rasti kaulai priklausė didelių ichtiozaurų pogrupiui, vadinamam šastazauridais – ir kurie gyveno Triaso periode, kuris tęsėsi nuo 251 iki 199 mln. metų. Mokslininkai dar nesugalvojo pavadinimo naujajai rūšiai – tad kol kas radinį vadina Lilstoko egzemplioriumi.

Dėl žandikaulio ilgio mokslininkai mano, kad Lilstoko ichtiozauras galėjo būti maždaug 26 metrų ilgio, kas padaro jį didžiausiu užfiksuotu ichtiozauru – beveik 25% didesniu, nei iki tol žinotas didžiausias šastazauridas, pavadintas shonisaurus sikanniensis – kurie buvo iki 21 metro ilgio milžinai, i kurio vienas egzempliorius buvo rastas Britų Kolumbijoje.

„Žinių apie shonisaurus sikanniensis yra gerokai daugiau. Turime pusę galinės jo kaukolės dalies, didelę dalį stuburo ir šonkaulių, kai kuriuos mentės kaulus ir dalį uodegos. Tuo tarpu rastas žandikaulis rodo, kad šis egzempliorius yra didesnis, tačiau apie patį gyvūną mes žinome daug mažiau, nes turime tą vienintelį kaulą“, – teigia J.Massare.

Kai Lilstoko ichtiozauras buvo gyvas, pasaulis buvo visiškai kitoks. Vėlyvuoju Triasu didžiulis superkontinentas Pangėja buvo kaip tik pradėjęs skilti į mažesnes dalis.

„Manoma, kad tuo metu Jungtinė Karalystė turėjo būti apsupta šiltos, tropinės jūros. Žemėje turėjo būti labai sausa ir karšta, beveik kaip dykumoje“, – teigia D.Lomaxas.

Žandikaulis atskleidžia daugiau informacijos apie gyvūnus, gyvenusius Anglijos tropinėse jūrose. Ir tai taip pat išsprendė paslaptį apie anksčiau rastus kaulus. „Dėl P. de la Salle atradimo, mes sugebėjome įminti mįslę tų didelių dinozauro kaulų – tai yra apatinio žandikaulio kaulai, priklausę milžiniškam ichtiozaurui“, – mano D.Lomax.