Būna, mokslininkai, išradėjai ar verslininkai dirba metus, dešimtmečius, ir jiems nesiseka (prisiminkite Thomą Edisoną, ir jo 700 įrodymų, kad taip elektros lemputė neveikia). Tačiau būna ir taip, kad mokslininkai, išradėjai ar verslininkai dirba metus, dešimtmečius, ir… jiems pasiseka. Tik ne visai tai, ko jie siekė.
Tad šįkart – 15 išradimų ir atradimų, kurie buvo padaryti neplanuotai, bet ilgainiui susilaukė didelio populiarumo.
15. Sacharinas
Taip, tas dažnai keikiamas, bet kai kuriais atvejais ir naudingas (pavyzdžiui, cukrinio diabeto atveju. O be to, nekaloringas) saldiklis, už natūralų cukrų saldesnis 300-500 kartų buvo atrastas atsitiktinai.
Vieną 1879-ųjų dieną chemikas Constantinas Fahlbergas, ieškojęs alternatyvių būdų akmens anglies deguto pritaikymui, grįžo namo ir atkreipė dėmesį, kad jo žmonos kepti pyragaičiai yra nepaprastai saldūs.
Paaiškėjo, kad chemikas puolė prie pyragaičių po darbo taip ir nenusiplovęs rankų.
14. Bulvių traškučiai
Ko tik nenutinka per klientų įnoringumą. Vieną 1853-ųjų dieną viename Niujorko restorane vienas įnoringas klientas nusiuntė atgal į virtuvę savo patiekalą su pretenzijomis, kad bulvės jame pernelyg neiškepusios.
Tai gerokai suerzino virėju dirbusį George Crumą, ir jis nusprendė atsikeršyti – supjaustė bulves plonytėlaičiais gabaliukais, pakepė iki tiek, kad jos tapo traškimios, ir dar išvoliojo druskoje. G. Crumo nustebimui, įnoringasis klientas liko patenkintas, o pasaulį išvydo naujas patiekalas – bulvių traškučiai.
13. Ledai ant pagaliuko
Buvo 1905-ieji, kai gazuoti gėrimai pasaulyje buvo naujiena, ir dėl to labai populiarūs. Vienuolikmetis Frankas Eppersonas nusprendė, kad pasigaminti tokį gėrimą pačiam bus pigiau, nei pirkti, todėl nusipirkęs rinkinį, ėmėsi gaminti pats.
Tik kaip kad dažnas vaikas, buvo ganėtinai išsiblaškęs, todėl sumaišęs mišinį, pamiršo jį lauke, kur mišinys išstovėjo visą naktį. Naktis pasitaikė šalta. O ryte Frankas rado sušalusį gėrimą su iš jo kyšančiu maišymo pagaliuku. Beje, patentą šiam produktui išsiėmė tik po 17 metų, 1923-iaisiais. Ir vadino juos „Epsicle“.
12. Ledai vafliniame puodelyje
Ledai, kaip patiekalas, buvo žinomi pakankamai seniai, bet ledai vafliniame puodelyje skaičiuoja dar tik vos daugiau nei 100 metų.
O viskas prasidėjo 1904-aisiais, kai viena kavinė Pasaulinėje mugėje JAV taip sėkmingai pardavinėjo ledus, kad net ėmė trūkti stiklinių ledainių, į kurias buvo serviruojamas šis delikatesas. Bet štai gretimai kavinės stendo parodoje buvo įsikūręs persiškų vaflių stendas, ir ten prekyba vyko visai ne kaip… Kas buvo toliau, turbūt nuspėjate.
11. Vulkanizuota guma
Stengdamasis atrasti, kaip padaryti, kad guma taptų atspari tiek šalčiui, tiek karščiui, Charlesas Goodyearas dirbo metų metus.
Bet vieną vakarą baigdamas darbą savo savo dirbtuvėje ir jau gesindamas šviesas jis pastebėjo, kad ant krosnelės netyčia buvo užmetęs gabalą gumos ir pribarstęs sieros. Gautasis junginys buvo kietokas, bet visai tinkamas!
10. Plastikas
XX a. pradžioje populiariausia medžiaga, naudota izoliacijai, buvo šelakas – gamtinė, vabzdžių išskiriama derva. Bet kadangi ji pramonėje buvo gaminama tik iš pietryčių Azijos vabzdžių, tai buvo nepigus produktas, ir būtent todėl chemikas Leo Hendrikas Baekelandas nusprendė sukurti alternatyvą. Eksperimentai galiausiai baigėsi lanksčia, elastinga medžiaga, kuri pasižymėjo atsparumu aukštom temperatūroms.
9. Radioaktyvumas
1896-aisiais fizikas Henris Becquerelis dirbo kurdamas florescencines medžiagas, išskiriančias rentgeno spindulius, bet eksperimentui buvo būtina saulėkaita. Deja, savaitė pasitaikė apniukusi, ir fizikas padėjo bandinį į stalčių, kur savaitei ir pamiršo.
Galima įsivaizduoti, koks buvo nustebimas, kai po savaitės sulaukus tinkamų orų ir ištraukus bandinį iš stalčiaus, mokslininkas pastebėjo, kad stalčiuje laikytas uolos gabaliukas su uranu paliko žymę greta buvusioje fotoplokštelėje, nors saulės šviesa į stalčių ir neturėjo kaip patekti.
8. Širdies stimuliatorius
Wilsonas Greatbachas siekė sukurti įrenginį, kuris registruotų žmogaus širdies ritmą, bet netyčia įstatė į savo kūrinį ne tą rezistorių. To rezultate gavosi aparatas, idealia imituojantis širdies plakimą, kas galiausiai tapo implantuojami širdies stimuliatoriumi.
7. Priklijuojami lapeliai užrašams
1968-aisiais Spenceris Silveris kompanijoje 3M netyčia sukūrė klijus, kurie priklijuodavo popierių prie paviršiaus, bet ne taip stipriai, kad jo nebūtų galima atplėšti.
Chemikas ilgai bandė sugalvoti, kam galima būtų pritaikyti tokį klijų mišinį, bet genialus sprendimas apie priklijuojamus lapelius užrašams šovė į galvą S.Silverio kolegai Arty Fry’ui.
6. Mikrobangų krosnelė
Jei mėgstate greitai pasišildyti maistą, turite džiaugtis, kad toks fizikas Percy Spenceris buvo smaližius. Mat jis, dirbdamas prie mikrobangų emiterių, įsimetė į kišenę šokolado batonėlį, ir, nors jo darbo aplinkoje visai nebuvo šilta, saldainis ėmė tirpti.
5. Plastilinas
Vaikai su plastilinu žaidžia ir mokosi jau daug dešimtmečių, bet retas kas žino, jog ši medžiaga iš pradžių buvo naudojama kaip tapetų valiklis.
Problema buvo ta, kad XX a. pradžioje vis mažiau būstų buvo šildoma anglimis, dėl ko tapetai ne taip greitai apsinešdavo nešvarumais. Laimei, plastilino išradėjas Cleo McVicker pastebėjo, kad jo paties sūnus atrado kitą produkto panaudojimo patirtį – lipdymą.
4. Lipniosios „Velcro“ juostelės
Vieną dieną šveicarų inžinierius George de Mestralis medžiojo su savo šunimi , ir gerokai irzo, kai šiam iš kailio teko nuolat traukti vis įsiveliančius dagius.
Bet galiausiai jis atkūrė šį efektą laboratorijoje, nors pasaulis jo neišvydo tol, kol šia technologija nesusidomėjo NASA. Iš arti apžiūrėję „Velcro“ medžiagą, tikrai pastebėsite, kad viena jos pusė primena kailį, o kita yra pilna smulkių kabliukų.
3. Nedūžtantis stiklas
Vieną kartą prancūzų chemikas Édouardas Bénédictus nuo stalo numetė stiklinį indą, ir pamatė, kad šis ne sudužo į šipulius, o tik suskilo.
Atidžiau tyrinėjant indą, chemikas prisiminė, kad jame buvo laikytas plastiko celiuliozės nitratas, ir suprato, kad ši medžiaga, padengusi indo sieneles, ir apsaugojo sudužusį stiklą nuo išsibarstymo.
2. Anestezija
Nors nėra vieno aiškaus žmogaus, kuriam žmonija turėtų būti dėkinga už anestezijos atradimą, bet vis dėlto reikėtų padėkoti Crawfordui Longui, Wiliamui Mortonui ir Charlesui Jacksonui, kurie pirmieji pastebėjo azoto suboksido, dar žinomo kaip juoko dujos, anestezuojamąjį efektą. Iki tol juoko dujos buvo naudojamos tik rekreaciniais tikslais.
1. Penicilinas
Kartą Alexandras Flemingas, tyrinėjantis stafilokoką, padėjo petri lėkštelę su bakterijomis ir išvyko atostogauti. Grįžęs tikėjosi rasti suvešėjusią bakterijų kultūrą, bet vietoje to aptiko iškerojusį pelėsį.
Tik gerai patyrinėjęs pelėsį, A.Flemmingas aptiko, kad šis išskiria medžiagą, stabdančią stafilokoko augimą. Taip ir buvo atrastas pirmasis pasaulyje antibiotikas.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas