Giliausia skylė Žemėje – Kolos gręžinys Rusijoje, netoli Suomijos. Ši moksliniais tikslais išgręžta duobė siekia 12 262 metrų gylį, tačiau dabar yra visiškai apleista, o jai skirtas mokslo centras – nugriuvęs. Visgi, Kolos gręžinys padėjo atsakyti į svarbų klausimą – kokį gylį šiuolaikinėmis priemonėmis įmanoma pasiekti?
Gręžimas Kolos pusiasalyje prasidėjo dar 1970 metais. Tikslas – prasibrauti pro Žemės plutą arba bent jau pasiekti kiek įmanoma didesnį gylį. Tai buvo labai sunki užduotis, neturėjusi realaus pritaikymo, tačiau mokslininkai žavėjosi šia idėja. Buvo labai įdomu sužinoti, kas dedasi po Žemės pluta ir kokio storio ji iš tikrųjų yra. Taip pat, kokiame gylyje galima aptikti gyvų organizmų ir kaip laipsniškai kyla temperatūra.
Gręžimas tęsėsi ne vieną dešimtmetį, kol 1989 metais buvo pasiektas 12 262 metrų gylis. Buvo planuojama iki 1990 metų pasiekti maždaug 13 500 metrų, o iki 1993 – 15 kilometrų gylį. Tačiau darbams buvo lemta sustoti. Pasiektame maksimaliame gylyje temperatūra jau siekė 180 laipsnių pagal Celsijų. Nors teoriškai mechanizmai galėjo atlaikyti tokią temperatūrą, ji jau gerokai viršijo mokslininkų prognozes.
Greiti skaičiavimai parodė, kad 15 kilometrų gylyje temperatūra pasieks 300 laipsnių. Tai reiškė, kad jokiais grąžtais tokio gylio pasiekti nepavyks. Darbai buvo sustabdyti, o 2006 metais galutinai uždarytas ir mokslo centras. Įrenginiai buvo nurašyti, o skylė užvirinta. Pastatai greitai nugriuvo nuo gamtos ir vandalų poveikio, tačiau smalsuoliai vis dar traukia pažiūrėti skylės. Tik žiūrėti nelabai yra į ką – tai tik užvirintas metalinis dangtis.
Tačiau ar tai reiškia, kad žmonijos turimamais įrankiais įmanoma pasiekti tik kiek didesnį nei 12 kilometrų gylį? O gal tie 300 laipsnių yra tiesiog neįveikiami moderniai gręžimo technikai? Ne visai taip.
Kolos gręžinys yra vos 23 centimetrų skersmens. Tai – labai svarbu, nes didesnis gręžinio skersmuo leistų efektyviau aušinti grąžtą. 300 laipsnių tikrai nėra ta riba, su kuria žmonija nebegali dirbti – įrankius įmanoma aušinti, kad jie ir toliau dirbtų. Tikroji problema yra finansavimas.
Kam tokia skylė reikalinga? Mokslininkai iš jos gali daug sužinoti apie Žemės plutos sudėtį, seisminius procesus, patobulinti gręžimo technologijas. Tačiau iš esmės nieko finansiškai naudingo pasiekti nepavyktų, ypač turint omenyje, kad efektyvesnis aušinimas yra reikalingas nuo mažesnio gylio nei buvo įsivaizduojama anksčiau. Tiek Kolos gręžinys, tiek panašus amerikiečių projektas buvo sustabdytas dėl nepakankamo finansavimo.
Vokietija taip pat vykdė panašų projektą, tačiau pasiekus šiek tiek didesnį nei 9 kilometrų gylį temperatūrą gręžinyje pasiekė 265 laipsnius pagal Celsijų ir giliau skverbtasi nebuvo. Grąžtas buvo sukurtas atlaikyti 300 laipsnių temperatūrą.
Taigi, nors teoriškai tai įmanoma, tikimybė, kad artimiausiu metu kas nors šį rekordą pabandys pagerinti labai menka. Tai – ne kosmoso užkariavimas ar vandenyno gelmių tyrimai, todėl šia tema sunku sudominti ir visuomenę. Kai kurie naftos gręžiniai yra ilgesni už Kolos gręžinį, tačiau tokio gylio nepasiekia.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas