Mokslininkai nustatė smegenų traumas, didinančias polinkį į religinį fundamentalizmą

Žmonių polinkis į religinę ar ateistinę pasaulėžiūrą seniai traukia tyrėjų dėmesį. Jie stengiasi rasti šių skirtumų ištakas smegenų struktūros ir aktyvumo skirtumuose. Jordanas Grafmanas ir jo kolega iš Šiaurės Vakarų universiteto JAV tokią koreliaciją aptiko. Žurnale Neuropsychologia publikuotame straipsnyje mokslininkai rašo, kad priekinės smegenų žievės dorsolateralinės zonos pažeidimas lemia žmogaus nenorą keistis ir padidina tikimybę tapti religiniu fundamentalistu.

Autoriai remiasi detalia informacija, surinkta, tiriant Vietnamo karo veteranus amerikiečius Vietnam Head Injury Study (VHIS). Buvo tirti apie 2 tūkstančius kareivių, kare patyrę galvos traumas. VHIS duomenyse buvo išskirta 119 traumų, susijusių su smegenų žievės kaktinės skilties priekinės dalies dorsolateralinės srities pažeidimu. Ši smegenų dalis dalyvauja emocijų ir savikontrolės reguliavime, trumpalaikės atminties ir dėmesio valdyme. Kontrolei buvo naudojami 30 kareivių, nepatyrusių galvos smegenų traumų.

Abi grupės atliko užduotis, susijusias su jų kognityvinių gebėjimų lankstumu, intelekto lygiu, o taip pat religingumo lygio nustatymo testus. Be to, mokslininkai kompiuterine tomografije tiksliai lokalizavo smegenų pažeidimus ir įvertino jų sunkumą. Darbas parodė, kad dorsolateralinės prefrontalinės smegenų žievės trauma sumažina žmogaus mąstymo lankstumą ir padidina religingumą.

Anskčiau buvo nustatyta, kad kitos, ventralinės priekinės smegenų žievės srities pažeidimas sumažina žmogaus gebėjimą skeptiškai vertinti faktus ir daro itin patikliu. Tuo tarpu čia, mokslininkų nuomone, visai kitas atvejis, rodantis, kad gilus fundamentalizmas susijęs ne su skeptiško vertinimo praradimu, o su mažesniu gebėjimu priimti naujienas. Faktams, kurie galėtų paklibinti absoliutų tokio žmogaus įsitikinimą, sunkiau „prasibrauti“ iki jo, todėl jo tikėjimas savo (ir tik savo) požiūrio teisumu tampa visiškai nepajudinamu.