Dažnai įsivaizduojame, kad augalai yra primityvūs ir visai nieko nejaučiantys organizmai. Tačiau gali būti, kad ši nuomonė apie juos yra net labai klaidinga. Mokslininkai išsiaiškino, kad augalai stengiasi išgirsti, kur yra vanduo, ir savo šaknis nukreipia būtent į tą pusę. Kaip augalai gali girdėti? Ar tiesa, kad jie girdi, kai juos kas nors valgo?
Vakarų Australijos Universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti, kaip augalai jaučia, kurioje pusėje yra vanduo. Šis fenomenas, beje, yra žinomas nuo seniausių laikų, tačiau nėra aišku, kokiais pojūčiais augalai vadovaujasi. Įprasta manyti, kad jie savo šaknimis tiesiog jaučia santykinę dirvožemio drėgmę ir auga ta kryptimi, kur ji didesnė. Tačiau dabar mokslininkai mano, kad augalai tiesiog girdi.
Jie pasodino augalą netoli plastikinio vamzdžio, kuriuo tekėjo vanduo. Augalas negalėjo pajausti drėgmės – ji eksperimento metu buvo kontroliuojama. Visi eksperimente auginti augalai savo šaknis nukreipė link vamzdžio, net jei tai buvo sunkesnis kelias. Tai kaip augalai tai pajaučia?
Augdami sausoje žemėje jie negali jausti santykinės dirvožemio drėgmės, todėl pasitelkia savo smulkias šaknis vibracijai pajausti. Vanduo, tiek tekėdamas vamzdžiu, tiek laisvai sruvendamas požeminiais kanalais, kelia vibracijas, kurias augalai gali pajausti. Mokslininkai sako, kad šis pojūtis labai panašus į klausą. Tai primena apie kitą, senesnį tyrimą.
Misūrio Universiteto mokslininkai prieš trejus metus nustatė, kad augalai girdi, kuomet yra valgomi – naujiena, kuri patiko ne visiems. Pasirodo, augalai gali girdėti, kuomet jų lapai yra graužiami įvairių vabzdžių ar kirminų. Jie netgi bando apsiginti – pradeda skleisti karčius chemikalus, kurie užpuolikus dažniausiai atbaido. Mokslininkai teigia, kad šis mechanizmas yra labai tikslus – augalas taip nereaguoja į kitų šaltinių vibracijas. Jie bandė atkartoti kirmino skleidžiamus virpesius, tačiau augalas į tai nereagavo.
Žinoma, jei norite didžiausio tikslumo, vadinti šio pojūčio klausa nereikėtų. Kita vertus, būtent taip šį mechanizmą apibūdina mokslininkai. Augalai gali jausti vibracijas ir į jas atitinkamai reaguoti. Jie taip pat jaučia drėgmę, šviesą, temperatūrą ir, priklausomai nuo rūšies, keletą kitų aplinkos veiksnių. Taigi, nereikėtų sakyti, kad augalai yra visai bejausmės gyvybės formos.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas