1816 metais prancūzų gydytojas René Laennecas savo kabinete turėjo jauną pacientę moterį. Ji atėjo skųsdamasi skausmais krūtinėje, o jos situacijos apibūdinimas sufleravo, kad ji turi širdies ligą, tačiau R.Laennecas nežinojo, kaip šią hipotezę patvirtinti.
Dar nuo Hipokrato dienų gydytojai neturėjo daug galimybių patikrinti savo pacientų širdies sveikatą, jie tik galėjo klausytis kūno garsų. Duslūs garsai krūtinės plote, kurie labiau rezonuodavo, sufleruodavo pašalinius skysčius ar auglį.
Vienas būdas tai patikrinti būdavo paprasčiausiai uždėti ausį ant paciento krūtinės ir tiesiogiai klausytis jo širdies, plaučių bei krūtinės ertmės. Kitas būdas – uždėti ranką ir tokiu būdu mėginti nustatyti netinkamą organų veikimą. R.Laennecas žinojo abu šiuos metodus, tačiau nė vienas jam nepadėjo, kadangi jaunos moters krūtinė buvo gana plati ir didelė.
Po patikrinimo jis rašė, jog rankos uždėjimas buvo beprasmis, kadangi per didelę krūtinę ranka neužčiuopė net širdies plakimo. O klausytis širdies ritmo uždėjus ausį ant širdies ploto buvo nepriimtina. Vėliau jis ne kartą rašė, kad moters širdies plakimo klausymasis uždėjus ausį ant krūtinės priversdavo nepatogiai jaustis tiek jį, tiek pacientę.
Pamąstęs kelias minutes, R.Laennecas prisiminė paprastą ir gerai žinomą faktą apie akustiką – per tam tikrus kietus daiktus garso sklidimas yra sustiprinamas, t.y. iš tam tikrų medžiagų pagaminti daiktai yra laidūs garsui. Jis čiupo popieriaus lapą, susuko jį ir pridėjo prie moters krūtinės, o kitą galą – prie savo ausies.
Jis nustebo ir buvo pakylėtas, kai išgirdo moters širdies plakimą, netgi geriau nei pridėjus ausį prie krūtinės. Per ateinančius kelis metus R.Laennecas eksperimentavo su savo sukurtu įrankiu, kad jį galėtų patobulinti.
Medinis vamzdelis perduodavo garsą geriau nei susuktas popieriaus lapas, ypač pagamintas iš pušies. Šiam savo išradimui jis mėgino sugalvoti pavadinimą, kol galiausiai apsistojo ties stetoskopu. Išvertus iš graikų kalbos „stetos“ reiškia krūtinė, o „scope“ – žiūrėti, tirti. R.Laennecas labai džiaugėsi savo išradimu, kuris jam stipriai pagelbėdavo apibūdinant krūtinėje girdimus garsus ir susiejant juos su tam tikru negalavimu.
Taigi Laennecas daugiausiai dirbo su širdies ligomis, o jo motina, dėdė bei keli jo artimi draugai mirė nuo tuberkuliozės, apie kurią jis išmanė nedaug. Galiausiai 1926 metais jis pats mirė nuo tuberkuliozės, o savo išradimą paliko savo sūnėnui.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas