Laikai, kai dantis juodindavo, o į akis lašindavo nuodingo augalo sultis: penkios keisčiausios grožio procedūros iš praeities

Dantų juodinimas. Norite gražios šypsenos? Žmonės tokios nori jau daugelį šimtmečių, tačiau ją suprasdavo kiek kitaip. Štai tolimuosiuose rytuose žmonės neretai dantis juodindavo. Japonijoje juodi dantys buvo laikomi aristokratiško grožio ženklu ir sudarydavo ryškų kontrastą balintai odai. Tiesa, teigiama, kad juoda šypsena buvo kuriama ne tik dėl grožio – tai tapo ir moters brandumo simboliu. Dantys būdavo dažomi specialiu skysčiu, kuriame buvo šiek tiek acto rūgšties, geležies (kartais vario ir kitų metalų), įvairių daržovių ir arbatos nuoviro. Dantis dažyti reikėjo kasdien. Kai kurios moterys šiems dažams buvo alergiškos, nemažai jų stipriai apsinuodydavo. 1870 metais Japonijoje dantų juodinimas buvo uždraustas, bet vis dar yra pastebimas kitose šalyse.

Gerasis kaspinuotis. Moterys jau ilgą laiką nori turėti liauną figūrą. Tiesa, praeityje būti labai lieknai buvo blogiau nei būti šiek tiek apkūniai. Visgi, moterys jau seniai ieško stebuklingo būdo numesti svorio ir įvairūs verslininkai visada siūlėsi joms padėti. Kaip jums kaspinuočio pakalba? Net kelios kompanijos moterims siūlė išgerti kapsulę, kurioje slėpėsi kaspinuotis. Jis tada įsitvirtindavo žarnyne ir pradėdavo veikti. Rezultatas – viduriavimas ir vėmimas. Kitaip tariant, lieknėjimas. Pašalinti kaspinuotį anksčiau nebuvo taip paprasta, o jam užaugus žmonės kenčia nuo didelių virškinimo problemų, galvos skausmo, infekcijų ar netgi demencijos. Tokie parazitiniai grožio preparatai daugelyje vakarų valstybių yra uždrausti.

„Tu tiesiog švyti“. Kaipgi toks sąrašas gali apsieiti be radioaktyvių produktų? Radioaktyviųjų elementų buvo galima rasti dantų pastoje, vonios vandenyje ir, žinoma, įvairiuose kremuose bei pudrose. Reklaminiuose plakatuose radioaktyvumas buvo aukštinamas kaip mokslo dovana moterų grožiui. Štai Prancūzijoje 1933 metais buvo paleista visa produktų su radioaktyviu radžiu linija, kurioje buvo pudra, kremas, valomasis pienelis, dantų pasta ir dar keletas produktų. Buvo teigiama, kad šie radioaktyvūs produktai moterų odą paverčia švytinčia. Dar gali sukelti vėžį.

Grožį būtina tinkamai išmatuoti. Įsivaizduokite, ar nebūtų gerai, jei šiuolaikinio grožio standartai turėtų lengvai išmatuojamus dydžius? Pirmojoje praeito amžiaus pusėje buvo manoma, kad tokie matavimai yra įmanomi. „Max Factor“ 1934-aisiais pristatė specialų prietaisą, kuris galėjo išmatuoti moters veido iškilumus, taip nustatydamas jos trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti naudojant kosmetiką. Šis prietaisas ne tik atrodė gana šiurpiai, bet ir spaudė moters galvą bei veidą. Tiesa, neskaitant kelių demonstracijų, jis naudojamas beveik nebuvo.

Graži ir apsinuodijusi. Šį trumpą keistenybių iš praeities sąrašą reikėtų užbaigti nuodingais produktais grožiui. Vienas iš žymiausių jos pavyzdžių – švino pagrindo kosmetika. XVIII amžiuje švino pudra buvo labai populiari. Ji dengė vaikystėje persirgtų ligų paliktus randus, buvo gana nebrangi ir paversdavo bet kurį veidą gyva skulptūra. Žinoma, ir apnuodydavo kūną. XIX a. buvo vartojami ir vaistai su arsenu. Šis elementas taip pat yra labai žalingas, tačiau buvo žavimasi jo sukeltu akių spindesiu. Galiausiai, jei jau prakalbome apie akis, prieš porą šimtų metų moterys į akis trindavo vaistinės šunvyšnės vaisius. Buvo žinoma, kad šis augalas nuodingas, tačiau moterims patiko išsiplėtę vyzdžiai. Yra žinomi keli atvejai, kuomet moterys po šios procedūros apako.

Tiek keistų grožio procedūrų iš praeities šiam kartu. Nepaminėti liko įvairūs veidą formuojantys prietaisai, treniruokliai, masažuokliai, Kinijos pėdų laužymo tradicijos ir taip toliau. Regis, per visą istoriją dėl grožio žmonės buvo pasiruošę kęsti skausmą ir susitaikydavo su didelių sveikatos problemų rizika.