Kai sumokate pinigus už maistą, ar prieš pradedant valgyti nusiplaunate rankas? Jei ne, perskaičius šį straipsnį gali kilti noras keisti savo higienos įpročius. Mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų apie pinigų purvinumą.
Pinigai „priglaudžia“ tūkstančius mikrobų, kad ir kur besiliestų – rankos pirštai, padavėjos prijuostės, bankomatai ar net tamsiausi čiužinio kampeliai.
2017 metais žurnale „Plos One“ buvo išpublikuotas tyrimas, kurio metu mokslininkai iš banko pasiėmė daug 1 dolerio kupiūrų, kad patikrintų, kokios bakterijos gyvena ant pinigų. Ištyrus pinigus, mokslininkai atrado šimtus mikroorganizmų rūšių. Rastos net ir vaginalinės bakterijos, burnos mikrobai, gyvūnų DNR bei įvairūs virusai.
Be to, ant grynųjų pinigų dažnai būna narkotinių medžiagų. Ištyrus 10 dolerių kupiūras, buvo nustatyta, kad 80% jų turi kokaino pėdsakų.
Visa tai skamba išties ne kaip, tačiau pagalvojus apie tai, kaip pinigai greitai cirkuliuoja – purvinumo faktas nustoja stebinti. Kupiūros nuolatos juda, o priklausomai nuo nominalo, rinkoje gali išbūti nuo 5 iki 15 metų.
„Daug žmonių restoranuose nesiplauna rankų, o pinigai nesiliauja judėję. Niekas nežino kas juos prieš tai lietė“, – teigia Kolumbijos universiteto medicinos centro mikrobiologė Susan Whittier.
Kitas pinigų tyrimas parodė, kad monetos turi patogenus – tokius, kaip Escherichia coli, salmoneles bei stafilokoką – o šios bakterijos gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Tiesa, jei ant pinigų yra mikrobų, dar nereiškia, kad tai žmogui sukels ligą. Mičigano viešosios sveikatos universiteto mokslininkė Emily Martin sako, kad tam tikri organizmų potipiai skirtingai sukelia žmonėms ligas. Be to, organizmai kai kuriose aplinkose dauginasi ir auga greičiau, todėl bakterijos buvimas ant paviršiaus dar nereiškia, kad jis auga gerose sąlygose ir yra kenksmingas.
Šiame tyrime kalbama apie JAV valiutą, kuri yra pagaminta pagrinde iš medvilnės ir šiek tiek lino. Dėl to mikroorganizmai gali mėgautis minkštesne terpe. Tačiau pinigai įprastai neturi reikiamos temperatūros ar drėgmės, kad mikrobai galėtų daugintis ir klestėti. Porėtas pinigų paviršius neleidžia juose esantiems mikrobams taip greitai pasišalinti ar nusėsti ant žmogaus rankų. Tai reiškia, kad pinigai nėra tokia jau gera terpė ligoms perduoti.
E. Martin aiškina, kad net jei ir tam tikri mikrobai nuo pinigų patenka ant rankų, dar nereiškia, kad jie jums pakenks. Mat mūsų oda mus puikiai saugo nuo bakterijų – tiesiog reikėtų saugoti kūno vietas, kurios mažiau apsaugotos: pavyzdžiui, venkite laižyti pinigus.
Kai kurie tyrimai parodė, kad iš plastikinio polimero pagaminti pinigai, kurie naudojami Australijoje ir Kanadoje, yra švaresni už JAV dolerius. Mokslininkai taip pat išmėgino įvairius būdus, kaip išvalyti pinigus, tam panaudodami anglies dioksidą ir aukštą temperatūrą. Tiesa, ekspertai pataria nesijaudinti ir patiems nevalyti pinigų.
Vietoje to patariama būti atidesniems ir prisiminti, kad bakterijų yra ant įvairių paviršių, kuriuos žmonės kasdien liečia – pinigai, durų rankenos, bankomatai ir kt. Dėl to patariama rankas plauti bent kelis kartus per dieną.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas