200 metų niekas nesuprato, kodėl buliai puola raudoną apsiaustą: tik dabar paaiškėjo, kad raudona spalva buliui visiškai nerūpi, tačiau kas jį taip suerzina?

Jau daugybę metų bulių kautynės prikausto žmonių dėmesį – dėl jaudulio, atletikos ir kraujo, kuris bet kurią sekundę gali būti pralietas. Istorikai bulių kautynių šaknis Ispanijoje atseka iki pirmojo mūsų eros amžiaus, o iki 1920 m. Hemingvėjus jau buvo aprašęs kautynių menines savybes. Tuo tarpu šiandien šis renginys kelia daug pasipiktinimo tarp gyvūnų teisių aktyvistų.

Tačiau kokius jausmus priverčia jausti šis sportas vis dėlto nėra įdomiausia – įdomiau, kad vienas jo aspektas buvo nesuprastas daugelį šimtmečių.

Daugelis gali įsivaizduoti sceną: didelė arena po atviru dangumi, kurioje yra susirinkę tūkstančiai šūkaujančių fanų. Matadorai tvirtai stovi arenoje ir laukia to, kas labai lengvai gali tapti jų gyvenimo pabaiga. Už keliolikos metrų yra 800 kilogramų būtybė, kuri gali persmeigti žmogų su savo ragais ir išmesti jį 9 metrus į viršų. Žmogui ir buliui susidūrus akis į akį, matadoras laiko savo raudoną apsiaustą – dar vadinamą kapą – ir provokuoja bulių, priversdamas jį pulti.

Apsiausto spalva ilgai vertė visus manyti, kad buliai nekenčia raudonos spalvos – tačiau, pasirodo, spalva jiems visiškai nerūpi. Gyvūnui tiesiog nepatinka kvailas judėjimas, ir jis nori jį sustabdyti.

Taigi, kyla klausimas – kodėl buliams nerūpi spalva? Daugiau nei 200 metų matadorai naudojo raudonus apsiaustus savo šokiuose tik tam, kad paslėptų buliaus pralietą kraują. Kai kurie sako, kad buliai neskiria spalvų, o kai kurie, atvirkščiai, sako, jog buliai mato daug spalvų ir dėl to jų neišskiria. Mokslininkai šiuo klausimu taip pat nesutaria.

Tai, kad gyvūnas jaučiasi suerzintas ne dėl apsiausto spalvos, bet dėl jo judėjimo, patvirtina ir tai, kad bulius su tokiu pačiu įniršiu puola ir kitos spalvos matadoro apsiaustą – pavyzdžiui, tokį, kuris iš vienos pusės yra rausvai raudonos, o iš kitos – auksinės arba mėlynos spalvos.

Kai kurie sako, kad bulių akys yra dichromatinės – jie savo tinklainėje turi du spalvos aptikimo pigmentus. Tai reiškia, kad jie gali matyti raudoną spalvą, bet taip pat jie gali matyti ir daugelį kitų spalvų. Tik kadangi yra dichromatai, jie mato spalvas taip, kaip jas matytų spalvų neskiriantis žmogus. Kitaip sakant, raudona spalva jiems nėra ypatinga. Labiausiai tikėtina, kad bulių erzina ryškiomis spalvomis apsirengęs žmogus, kuris šokinėja ir kažkuo mojuoja. Taip pat gyvūnui gali būti karšta, jis gali būti išvargęs – o tai skatina puolimą.

Nors nuomonės skiriasi, tačiau yra sutariama dėl vieno: raudona spalva buliui visiškai nerūpi.

Kad įrodytų tai visiems laikams, vyrai iš laidos „Mitų griovėjai“ ėmėsi šio eksperimento. Jie įleido tris matadorus į areną, ir kiekvienas iš jų laikė kitokios spalvos vėliavas – raudoną, baltą ir mėlyną.

„Raudona, mėlyna ir baltos spalvos iššaukė vienodą neryžtingą puolimą, kai vėliavėlių niekas nejudino. Kad iššauktų aktyvų ir piktą puolimą, reikėjo vėliavėles judinti“, – po eksperimento teigė jie.