Neolito rutulių mįslė: tai vieni paslaptingiausių žmogaus pagamintų objektų prieš 5000 tūkstančius metų – jų yra daugiau nei 500, bet kokia jų prasmė?

Vieni paslaptingiausių žmogaus pagamintų objektų yra akmeniniai rutuliai iš antrosios akmens amžiaus pusės – neolito. Šie rutuliai – puikiai išskaptuoti ir maždaug beisbolo kamuoliuko dydžio. Archeologus šis radinys vis dar trikdo, nes niekas negali paaiškinti, kokia buvo jų paskirtis ar reikšmė.

Tokių akmenų šiuo metu atrasta daugiau nei 500. Daugiausia – šiaurės rytų Škotijoje, bet taip pat ir Orknio salose, Anglijoje, Airijoje bei vienas Norvegijoje. Šie akmeniniai rutuliai yra pripažįstami visame pasaulyje kaip geriausi Neolito meno pavyzdžiai.

Dabar mokslininkai sukūrė ir šių rutulių 3D modelius – daugiausiai tam, kad žinia apie juos pasklistų tarp kuo daugiau žmonių. Bet tai išėjo ir į naudą – kuriant modelius, buvo atrasta ir daugiau informacijos: pavyzdžiui, kad ant vieno akmens buvo dar iki šiol nepastebėtas raštas.

„Nuo pirmo akmens atradimo prieš 200 metų žmonės sugalvojo daugybę paaiškinimų, kam šie rutuliai galėjo būti skirti ir kokia galėjo būti jų reikšmė“, – teigia nacionalinio Škotijos muziejaus kuratorius ir 3D modelių kūrimo vadovas Hugo Andersonas-Whymarkas.

Vieni sako, kad šie akmenys buvo skirti gaminti griaunamiesiems ginklams arba galėjo būti standartizuoti svoriai prekybininkams. Taip pat – ratukai transportui, kuris buvo naudojamas perkelti didelius monumentams skirtus akmenims iš vienos vietos į kitą.

Dar viena teorija, kad akmeniniai rutuliai galėjo būti apvyniojami virvėmis ir naudojami kaip laidynės arba Pietų Amerikoje sukurti ginklai – bola. Kiti šaltiniai apibūdina juos kaip religinius objektus arba socialinės padėties simbolius.

„Daugelį tokių siūlymų reikia apgalvoti – nes gali vėliau atsirasti kitokių, dar labiau tikėtinų versijų. Šie paslaptingi akmenys labai sužadina žmonių vaizduotę“, – sako H.A.Whymarkas.

Ar rutuliai kaip nors susiję?

Škotijos nacionalinis muziejus turi didžiausią tokių akmenų kolekciją. 140 jų yra originalūs akmenys iš neolito epochos rasti Škotijoje ir Orknio salose, bet jų – 60 panašių objektų iš kitų vietų.

Nors kol kas tik keli šių akmenų modeliai yra Edinburge esančio nacionalinio muziejaus parodoje, iš viso buvo sukurta 60 3D modelių. Visa ši kolekcija nesenai buvo patalpinta internete, kad visi besidomintys akmens amžiaus sitorija galėtų juos apžiūrėti iš visų pusių.

Kolekcijoje yra ir vienas žymiausių akmeninių rutulių – „Towie ball“. Jis buvo rastas netoli Towie kaimo 1860 m. Rutulyje ant kiekvienos jo pusės yra išskaptuotos susipynusios spiralės ir būtent šis rutulys yra laikomas sudėtingiausiai išskaptuotu iš visų kitų neolito akmenų.

Anksčiau šiuos rutulius tyrinėję archeologai manė išsiaiškinę, kad jie pagaminti maždaug prieš 1800-1100 metų, vėlyvajame geležies amžiuje. Kodėl jie taip nusprendė? Archeologai manė, kad yra neįmanoma, jog tokie tikslūs raštai būtų išskaptuotų naudojant tik akmeninius įrankius.

Tačiau vėliau archeologai sugebėjo atsekti, kad šie akmeniniai rutuliai iš tikrųjų yra iš neolito epochos prieš 5000 metų – ir kad jie tikrai buvo išskaptuoti naudojant vien akmeninius įrankius.

Daugybė ant rutulių naudotų ornamentinių motyvų buvo rasti ir kitose vietose – pavyzdžiui, kapuose, požeminėse laidojimo kamerose, ilgose akmeninėse gatvėse iš neolito epochos. Vienas iš pavyzdžių – „Newgrange“ kapavietė Airijoje.

Ant akmeninių akmenų esančių dizainų panašumai gali reikšti tai, kad žmonės iš skirtingų regionų, dalinosi panašiomis idėjomis – o kad tai padarytų, turėjo egzistuoti kažkoks komunikacijos būdas.

Senovė ir naujausios technologijos

3D rutulių modeliai buvo sukurti naudojant fotogrametriją. Čia reikia sujungti išsamias objekto paviršiaus tekstūrų ir spalvų fotografijas su tiksliais jo dydžio ir formos duomenimis. Ši technologija suteikė daugiau informacijos – pavyzdžiui, atskleidė, kad ant vieno rutulio yra raštas, kurio niekas nepastebėjo anksčiau.

„Manau, kad toli ieškoti nereikia. Raktas į supratimą, kam rutuliai buvo naudojami ir kokia yra jų paskirtis slypi jų vidutiniame dydyje. Juos buvo lengva paimti į rankas ir skaptuoti su stipresniais akmeniniais įrankiais“, – sako H.A.Whymarkas.

Pilnai išskaptuoti vieną tokį rutulį turėjo trukti pakankamai ilgai. Ant daugelio rutulių matosi net ir dizaino pasikeitimai – kas reiškia, kad rutuliai galėjo būti gaminami daugybę metų arba net gi perduodami iš kartos į kartą.

„Galbūt kada nors mes galėsime ištraukti iš jų daugiau informacijos atlikdami detalesnes analizes – tačiau rutuliai vis tiek visada išliks bent šiek tiek paslaptingi“, – mano H.A.Whymarkas.