Socialiniuose tinkluose platinamas perspėjimas dėl bekontakčių kortelių nuskaitymo autobusuose – kiek tame tiesos?

2010 m. rugsėjo mėnesį JAV televizija „Memphis“ ištransliavo dalį reportažo, kurioje rodė, kaip teoriškai įmanoma pavogti pinigus iš bekontakčių bankinių kortelių. Bekontaktėse kortelėse yra integruotos radijo dažnius atpažįstančios mikroschemos (RFID), kurios gali koduoti bazinę informaciją – pavyzdžiui, paskyros numerius, galiojimo datas ir pan. Ši informacija gali būti nuskaityta naudojant prekybininkams skirtus RFID skaitytuvus ir dėl to nebelieka poreikio kortelę fiziškai perduoti kitam asmeniui, ją įstatyti į nuskaitymo aparatą ar ja perbraukti.

Televizijos reportažas internete susilaukė labai didelio dėmesio, per 3 dienas jį peržiūrėjo 1,2 mln. žmonių – tačiau tai nereiškia, kad jų pranešimas apie elektroninės kišenvagystes buvo pirmas. Apie tai jau buvo pranešusios įvairios žinių, technologijų ir saugumo svetainės. Visos jos įspėjo saugotis RFID skaitytuvus turinčių sukčių.

Incidentų neužfiksuota

Reportaže kalbėjęs centro atstovas sakė, kad kol kas tokių atvejų užfiksuota nebuvo, tačiau tokiu atveju žmogui, iš kurio buvo pavogta informacija, būtų labai sunku nustatyti, kas tai padarė. Nepaisant to, kai kurie analitikai pateikė priežastis, kodėl elektroninės kišenvagystės gali būti ne tokia didelė grėsmė, kaip kai kas galvoja.

„Atkreipiame dėmesį, kad klientui suteikiant e-kortelių skaitytuvą, susietą su banko sąskaita, yra atliekamas išsamus jo duomenų, veiklos patikrinimas, įvertinamas kliento patikimumas ir kita. Šie reikalavimai taikomi visoms įmonėms, kurios išduoda skaitytuvus „MasterCard“ ir „Visa“ mokėjimo kortelėms aptarnauti, – sako SEB Baltijos šalių mokėjimo kortelių vadovas Romas Čereška. – Nuotraukoje tariamai užfiksuotas pinigų iš bekontaktės kortelės vagystės būdas yra sunkiai tikėtinas“.

Be to, šis sukčiavimo būdas veiktų tik tuo atveju jei žmogus turėtų tik vieną bekontaktę kortelę, nes informacijos perdavimai iš kelių kortelių vienu metu gali sukurti srautą, kurio aparatas neatpažins. „Bekontakčio atsiskaitymo technologija yra tokia pati saugi kaip ir įvedant PIN kodą. Bekontaktė funkcija veikia vos kelių centimetrų atstumu ir yra apsaugota nuo pakartotinio lėšų nurašymo”, – tvirtina R.Čereška.

Sena naujiena

Įvertinant skelbiamą lietuvišką žinutę, visų pirmiausia krenta į akis jos netvarkinga kalba – panašu, kad tekstui versti naudotas automatinis vertėjas. Antra, nurodoma 30 eurų suma faktiškai yra neteisinga – Lietuvoje bekontakčiai atsiskaitymai įmanomi tik iki 25 eurų, viršijus šią sumą, pirkėjo prašoma suvesti PIN.

Trečia, „Facebook“ žinutės iliustracija idealiai atitinka iliustraciją, kurią naudoja ir portalas snopes.com, besispecializuojantis melagingų naujienų ir miesto legendų atskleidime, o straipsnis apie šį įspėjimą paskelbtas dar 2016 m. Ketvirta, dauguma šiuolaikinės elektroninės bankinkystės programėlių momentaliai informuoja apie įvykdytas bekontaktes (ir ne tik) transakcijas, o taip pat nesunkiai galima pasižiūrėti savo išlaidų ataskaitą, tad pastebėti tokią realią elektroninių vagysčių tendenciją nebūtų labai sudėtinga.