Lietuvos energetinės nepriklausomybės kaina: kokios SGD terminalo perspektyvos ir kiek už tai verta mokėti?

Po SGD terminalo atidarymo Klaipėdoje Lietuva sutaupė daugiau, negu už jį sumokėjo, pripažįsta energetikos ekspertai. Jei laivą-saugyklą būtų apsispręsta išpirkti, tai, skaičiuojama, nuomos sąnaudos sumažėtų jau kitąmet ir tą vėlgi pajustų vartotojai. Tačiau kokios SGD terminalo perspektyvos žvelgiant į tolimesnę ateitį?

Energetinės nepriklausomybės kaina: kiek verta už tai mokėti – tokia tema bus diskutuojama festivalyje „Būtent!“, kuris vyks Birštone rugsėjo 7–8 dienomis. Pasak diskusijoje dalyvausiančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, SGD terminalo nauda vartotojams, lyginant sąnaudas ir dujų kainos mažėjimą, – akivaizdi, o laivą „Independence“ nusprendus pirkti – sąnaudos dar labiau mažėtų.

„Terminalas užtikrina Lietuvos energetinį saugumą ir energijos šaltinių įvairovę, didina konkurenciją tarp tiekėjų. To rezultatas – dujų importo kainos Lietuvoje pagaliau susilygino su Vakarų Europos kainomis, kai iki tol mokėta didžiausia kaina už dujas Europoje. Nusprendus įsigyti SGD laivą, terminalo išlaikymo sąnaudos vartotojams jau 2019 m. sumažėtų trečdaliu ir mes savo rankose išlaikytume pagrindinio kainų spaudimo instrumento kontrolę“, – tvirtina Ž. Vaičiūnas.

Be to, kaip sako „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius, išpirkimo atveju terminalo vidutinės metinės sąnaudos sudarytų apie 40 mln. eurų, o nuomos atveju – apie 50 mln. eurų.

Energetinis saugumas – skaičiuotinas dalykas

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, irgi dalyvausiantis diskusijoje, sutinka, kad naudos SGD terminalas Klaipėdoje tikrai davė.

„Aišku, gal buvo galima kitaip padaryti – dar geriau, bet visąlaik pabaigus projektą atrodo, kad galima buvo geriau. Jeigu skaičiuojame, kokią terminalas padarė įtaką dujų kainoms, ir padauginame iš dujų kiekio, išeina, kad sutaupėm daugiau nei sumokėjom už terminalą“, – teigia M. Nagevičius.

Kalbėdamas apie SGD terminalo ateitį, M. Nagevičius sako, kad konkrečios energetinės nepriklausomybės, kurią labiau linkęs vadinti saugumu, kainos pasakyti negali: „Tačiau tai yra skaičiuotinas dalykas. Energetinė nepriklausomybė, kitaip nei valstybės, nėra absoliutus dydis, jis turi būti kažkuo išmatuojamas.“

Pasak M. Nagevičiaus, dabar skaičiuojant SGD terminalo kuriamą naudą ateityje, remiamasi prielaida, kad dujų vartojimas ateityje nebemažės. Tačiau ši prielaida, anot jo, pakankamai pavojinga, o apie ją didelių diskusijų nėra.

„Pavyzdžiui, „Achema“ nutraukia veiklą ir visi skaičiavimai sugriūva. O kai dujų vartojimas yra mažas, ne taip svarbu, už kiek jas perkam iš lenkų ar iš „Gazprom“, – teigia M. Nagevičius.

SGD dalis turėtų išaugti

Tuo metu „Klaipėdos naftos“ vadovas M. Jusius į suskystintųjų gamtinių dujų ateitį žvelgia pozityviai. „Artimiausi 15 metų suskystintosioms gamtinėms dujoms turėtų būti labai palankus metas. Tarptautinės gamtinių dujų asociacijos „Cedigaz“ duomenys rodo, kad suskystintųjų gamtinių dujų dalis bendruose dujų srautuose tarptautiniu mastu turėtų didėti nuo 40 proc. 2016 m. iki 55 proc. 2040 m., o tarptautinė prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis kasmet augs 4 procentais“, – sako M. Jusius.

Geras SGD perspektyvas, pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo, rodo ir tai, kad šiuo metu Europos Sąjungoje statoma arba ruošiamasi statyti tris ES remiamus SGD terminalus – Kipre, Airijoje ir Kroatijoje, taip pat plečiami SGD terminalai Lenkijoje ir Graikijoje.

Pasak M. Jusiaus, dujas iš Klaipėdos SGD terminalo ateityje būtų galima tiekti į Vidurio Europą. „Jungtis su Lenkija leis panaudoti infrastruktūrą ir eksportui, netgi į Ukrainą“, – teigia M. Jusius.

Planuojama, kad jungtis su Lenkija bus baigta statyti 2021 metais.

KN vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, jei laivą Lietuva įsigytų, su juo, prireikus būtų galima elgtis lanksčiau – jis galėtų tarnauti ir kaip krovininis laivas.

Lietuva tampa įdomi JAV

Dar vienas diskusijos apie energetinę nepriklausomybę dalyvis – Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad, kalbant apie SGD terminalą, svarbūs abu aspektai – tiek politinis, tiek ekonominis: „Nemanau, kad reikėtų tai supriešinti. Energetinė nepriklausomybė savaime neprieštarauja ekonominei logikai ir siekiui turėti pigesnius energetikos resursus.“

L. Kojalos nuomone, SGD terminalas – ilgalaikis projektas, kurio svarbiausia pridėtinė vertė – alternatyvų suteikimas. „Net jei paties SGD importuojama dujų dalis bus sąlyginai maža, jis bus veiksnys, užtikrinantis galimybę turėti kitą importo šaltinį. Tą sunku įvertinti skaičiais“, – teigia politologas.

Jis taip pat mano, kad terminalą galima išnaudoti ir didesniam JAV dėmesiui užsitikrinti.

„Lietuva jau sulaukė dujų iš JAV – kartu su Lenkija tai buvo pirmosios šalys Europoje. Tai savaime siunčia svarbų signalą, nes tampame reikšmingais visos Europos kontekste, savotiškais vartais amerikietiškoms dujoms, kurios vėliau gali būti transportuojamos į kitas šalis. Dabartinei JAV administracijai – ir, tikėtina, kitoms – dujų eksportas yra svarbus klausimas. Tad Lietuva, turėdama infrastruktūrą, tampa įdomi. Ir gali tuo dar sėkmingiau pasinaudoti“, – sako L. Kojala.

Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija nusprendė, jog ekonomiškai naudingiausias sprendimas – SGD laivą-saugyklą išpirkti, sprendimą dėl to priimant jau dabar. Šiuo metu laivą-saugyklą „Klaipėdos nafta“ nuomojasi iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.

Klaipėdos SGD terminalas yra tarp efektyviausiai savo pajėgumus išnaudojančių SGD terminalų Europoje, kuris tiekia apie pusę visų Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų.

Vyriausybė ir Seimas galutinai dėl SGD laivo-saugyklos išpirkimo apsispręs ne vėliau nei 2019 metais. Sprendžiant terminalo išlaikymo iki 2024 m. kaštų mažinimą vartotojams, Seimo rudens sesijoje bus inicijuojami su šiuo sprendimu susiję reikiamų teisės aktų pakeitimai.