Harvardo profesorius išanalizavo milžiniškus duomenų kiekius ir pateikia visai kitokį dabartinio pasaulio vaizdą

Klimato pokyčiai, terorizmas, skurdas ir pasikėsinimai į demokratiją. Daugumai žmonių atrodo aišku, kad pasaulis vis blogėja ir ritasi į pražūtį. Netiesa, sako Harvardo profesorius Stevenas Pinkeris ir pateikia mokslinių argumentų.

Jis net įsitikinęs, kad yra priešingai: pasaulis laikosi vis geriau – ir tai vyksta jau 200 metų. Kad galėtų tai įrodyti, mokslininkas surinko milžiniškus duomenų kiekius, kuriuos sutraukė į 500 puslapių knygą. Apie savo veikalą Pinkeris papasakojo vokiečių leidinio „Spiegel“ žurnalistams.

Kalti psichologiniai mechanizmai

Mokslininkas taip pagrindžia savo tezę: pasaulis šiandien yra šimtus kartų turtingesnis nei prieš du tūkstančius metų, o jo turtai yra pasiskirstę tolygiau. Karo aukų skaičius vis mažėja. O demokratijų skaičius auga. 2016 m., kaip žinome, laikomi siaubingais terorizmo metais Vakarų Europoje, nes per juos žuvo 238 žmonės, tačiau prieš 30 metų (1986) juk buvo 440 mirtinų aukų.

Kodėl žmonės mano, kad pasaulis vis blogėja? S. Pinkeris turi tam savo paaiškinimą: „Dėl to kalti kai kurie psichologiniai mechanizmai, kognityviniai iškraipymai, kurie mus skatina daryti pernelyg skubotas išvadas.“

Iracionalumas, aklas tikėjimas

Pavyzdžiui, žmogus yra linkęs susidaryti nuomonę pagal lengvai įsimenamą ir gaunamą informaciją. O negatyvūs pranešimai masinės komunikacijos priemonėse vyrauja. Apie teroro išpuolius, lėktuvų katastrofas ar smurtą pranešama visam pasauliui. Tačiau statistiškai vertinant tokios atskiros informacijos nėra visuotinai svarbios. Be to, neigiamos naujienos sujaudina žmones kur kas stipriau už pozityvias.

S. Pinkeris mato vienintelę išeitį iš negatyvaus psichologinio liūno: „Reikalinga disciplina, kad gyvenime galėtume vadovautis skaičiais ir faktais. To alternatyva yra iracionalumas, aklas tikėjimas.“