Rinkodaros profesorius paaiškino, kaip pasąmonę veikia „katedros efektas“ – štai kodėl greito maisto restoranų patalpos dažnai yra gana žemos

Kartais aplinka turi didžiulę įtaką susikaupimui ir darbo našumui. Vieniems geriau sekasi dirbti namuose, o štai kiti privalo iš jų ištrūkti ir našiau savo darbus atlieka kavinėje ar biure. Vis dėlto, šiame straipsnyje kalbėsime apie kiek kitokią aplinkos įtaką žmogaus susikaupimui – patalpos aukščio įtaką.

„Katedros efektas“ yra santykis tarp lubų aukščio ir informacijos įsisavinimo. Tai reiškia, kad lubų aukštį galima panaudoti savo naudai mokantis ar mėginant įsisavinti informaciją. Rinkodaros profesorius Zhiyongas Yangas sako, kad jeigu su kūryba susijusius mokslus kremtantis studentas nori geriau įsisavinti informaciją, jam reikėtų keliauti į patalpą, kurioje yra aukštos lubos. O jeigu studentas rašo testą, jam geriau eiti į mažesnę patalpą.

Anot „katedros efekto“, aukštos lubos skatina kūrybiškumą ir laisvesnį mąstymą, o štai žemos lubos leidžia labiau sutelkti dėmesį. Štai įrankių parduotuvių lubos būna aukštos ir plačios, nes siekiama skatinti pirkėjus kūrybiškumo įsigyjant prekes ir atliekant įvairius darbus.

Greito maisto restoranai ir maisto prekių parduotuvės nenori kad pirkėjai ilgai slampinėtų, todėl jų patalpose lubos būna žemos. Rinkodaros profesorius Ritishas Saini aiškina, kad norėdami gauti naudos iš lubų aukščio, studentai turėtų pirmiau suprasti interpretavimo lygio teoriją. Pagal šią teoriją, žmonės gali pritaikyti dvi mąstysenas: konkrečią ir abstrakčią.

Abstrakti mąstysena yra laikoma aukštesniu interpretacijos lygiu, o konkreti mąstysena yra laikoma žemesniu interpretacijos lygiu. R.Saini sako, kad aukštos lubos iššaukia abstraktų mąstymą, o žemos – konkretų. Paprastas to pavyzdys – aukštas interpretacijos lygis padeda įvertinti mišką, o mažas – vieną medį. Studentai tai gali pritaikyti sau rašydami kursinį darbą. Pavyzdžiui, esė reikalauja kūrybiško mąstymo, todėl yra priskiriama prie aukšto interpretacijos lygio, o štai sprendžiant matematikos uždavinius, pakanka žemo interpretacijos lygio.

Ir abu lygiai turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Štai konkretus mąstymas gerina dėmesio kreipimą į detales ir padeda daugeliui žmonių nuspėti įvairių situacijų scenarijus. Dėl šios priežasties pirkėjai būna taupesni parduotuvėse, kuriose lubos yra žemos. Konkretus mąstymas atbaido nuo rizikingų veiksmų, o tai gali būti tiek į gera, tiek į bloga.

Z.Yangas sako, kad šis efektas yra juntamas ne tik esant aukštoms luboms, bet ir erdvės iliuzijai. Pavyzdžiui, mėlyna spalva sukuria erdvesnės patalpos iliuziją, o raudona – mažesnės. Mėlynos spalvos erdvės skatina žmones būti kūrybiškus ir laisvus, o raudonos spalvos patalpos padeda žmonėms įvykdyti techninį darbą, kuriame negalima daryti klaidų.