Kiekvieną minutę pasaulyje į jūras ir vandenynus yra išpilama po pilną sunkvežimį plastiko. Jeigu ir toliau taip darysime, mokslininkų skaičiavimais, 2050 metais pasaulio jūrose ir vandenynuose plastiko bus daugiau nei žuvų. Iš kur atsiranda visas šis plastikas? Naujas tyrimas rodo, kad vos 10 upių sistemų į jūras ir vandenynus atplukdo 90 procentų pasaulio plastiko atliekų.
Upės yra mūsų planetos arterijos. Nuo mažyčių upeliukų iki nerangių milžiniškų upių – upės yra sąsaja tarp atmosferos, žemės ir vandenynų. Nuo neatmenamų laikų žmonės kūrėsi šalia upių, naudodamiesi gėlo vandens, derlingos žemės, žuvies gausos bei transporto galimybių privalumais. Ir, žinoma, upės yra puiki vieta, kur galima atsikratyti visomis atliekomis.
Christiana Schmidt iš Helmholtz aplinkosaugos tyrimų centro bei jos kolegos tyrinėjo, kiek plastiko gabena įvairios upės visame pasaulyje, taip pat, kiek atliekų yra randama aplink upes. Jie sako, kad didelės upių sistemos yra tarsi greitkeliai, gabenantys atliekas į vandenynus.
Jų tyrimas, kuris buvo paskelbtas žurnale „Environmental Science and Technology“ parodė, kad 10 pasaulio upių sistemų, esančių itin tankiai apgyvendintuose regionuose, kur šiukšlinimas yra įprastas reiškinys, į vandenynus suneša 90 procentų atliekų.
Dvi upės yra Afrikoje (Nilas ir Nigeris), o likusios 8 yra Azijoje (Gangas, Indas, Huanghė, Jangdzė, Haihė, Perlų, Mekongas ir Amūras). C.Schmidt sako, kad regionų aplink upes išvalymas jau būtų didelis pasiekimas. Taip pat mokslininkai nori išanalizuoti greitį, kuriuo šiukšlės pasiekia vandenynus.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas