Keisti apskritimai danguje gali būti ankstesnės visatos ženklai

Sūkuriuojančios struktūros danguje gali būti ženklai juodųjų bedugnių, ištvėrusių prieš didįjį sprogimą vykusį visatos sunaikinimą.

„Manome, kad tai, – ankstesnių laikų išgaravusių juodųjų bedugnių liekanos,” sako Rogeris Penrose’as, fizikos matematikas iš Oksfordo universiteto.Jis yra vienas iš konformaliosios ciklinės kosmologijos (conformal cyclic cosmology – CCC) kūrėjų. Teorija skelbia, kad užuot prasidėjusi nuo didžiojo sprogimo, visata be galo vykdo plėtimosi ir traukimosi į mažą tašką ciklus.Tokiu atveju ankstesnės visatos elektromagnetinis spinduliavimas nepakitęs gali pereiti į vėlesnę. Penrose’as su kolegomis mano, kad šios liekanos matomos kosminiame mikrobangų fone (KMF), visatą pripildančiame silpname spinduliavime.

HAWKINGO TAŠKAI

Šiuos taškus jie pavadino Hawkingo taškais, pagal Stepheną Hawkingą .Hawkingas prognozavo, kad juodosios bedugnės (JB) turėtų silpnai spinduliuoti. Hawking radiacija nėra užfiksuota, bet dėl jos JB galiausiai turėtų išgaruoti.Penrose’as sako, kad turėtume matyti ankstesnės visatos Hawkingo radiacijos ženklus. „Manau jam būtų patikę išvysti savo prognozuotą reiškinį,” sako Penrose’as.Penrose’as su kolegomis teigia, kas šie Hawkingo taškai matomi BICEP2, – Pietų ašigalyje įrengtu radioteleskopu, – sukurtame vaizdalapyje. 2014 metais BICEP2 rado išskirtinius poliarizuotos šviesos verpetus KMF. BICEP2 komanda sakė, kad šiuos verpetus, vadinamas B-modas, sukėlė po didžiojo sprogimo vykusio spartaus plėtimosi – infliacijos – gravitacinės bangos.Planck zondo duomenys vėliau parodė, kad B-modas tikriausiai sukūrė tarpžvaigždinės dulkės, bet Penrose’as ir jo kolegos turi kitą paaiškinimą.

BICEP2 vaizdalapyje jie pastebėjo tašką, supamą poliarizuotos šviesos žiedo, nurodančio didelį temperatūrų skirtumą tarp žiedo vidaus ir išorės. Jie mano, kad tai – ankstesnio eono juodųjų bedugnių Hawkingo spinduliavimo magnetiniai laukai.Pagal CCC teoriją, prieš naują eoną susitraukusios visatos visa garuojančios JB energija būtų suspausta į vieną mažą tašką. Kadangi KMF galima matyti visatą tik praėjus 380 000 metų po Didžiojo Sprogimo, Hawkingo taškų nematome, tačiau matome žiedus, paaiškina Penrose’as.BICEP2 vaizdalapiuose Penrose’as su kolegomis aptiko 20 tokių didesnės temperatūros plotų, iš kurių vienas, jų manymu, gali būti Hawkingo taškas. Bet Penrose’as sako, kad simuliacijos rodo dar keturis ar penkis, kurie verti tyrimo.

DRĄSŪS TEIGINIAI

Šį signalą gali palikti ir kiti efektai, sako Olivier Dore iš NASA JPL Kalifornijoje. „Man patinka faktas, kad jų kosmologinis modelis prognozuoja konkrečius ženklus duomenyse,” sako jis. „Bet turėčiau išvysti daugiau detalių, kad šis jų teiginys mane įtikintų, nes tai išties būtų labai įdomu.”BICEP2 komandos narys, Brianas Keatingas iš Kalifornijos universiteto San Diege, sako, kad aptariama B-modos dėmė tikriausiai susidarė dėl masyvių objektų išlenkiamos šviesos. „Jie interpretuoja mūsų rezultatus kitaip, nei mes,” sako jis. „Bet fotonai neskraido su etiketėmis „Atskridau iš juodosios bedugnės“ ar „Atskridau iš dulkelės“.”Didesnė problema, kad BICEP2 komanda nepaskelbė savo pradinių duomenų, tad Penrose’o komanda dirba su atvaizdais. Kiekvienas pikselis yra suvidurkinti didžiulių kosmoso plotų duomenys, todėl teigti kažką apie vieną tašką – sunku, sako Keatingas.Penrose’as ir komanda pagal Planck kosminiu teleskopu sukurtą KMF vaizdalapį tikrino, ar šie taškai nėra BICEP2 vaizdalapio fluktuacijos. Be to, jie atliko 4000 visatos vystymosi simuliacijų ir išsiaiškino, kad šie anomalūs taškai vis viena atsiranda.„Tai reiškia, kad jie tikriausiai radosi ne atsitiktinai, o dėl kažkokio fizinio reiškinio,” sako vienas iš Penrose’o kolegų, Daniel An iš SUNY Jūrininkystės koledžo Niujorke. Kadangi CCC numato tokius signalus, kokius jie mato, teorija tikriausiai teisinga, spėja jis.