Viduramžiais beveik visi keisti apsireiškimai buvo siejami su Dievu ir antgamtiškomis būtybėmis. Viskas, ko žmonės negalėjo paaiškinti, buvo sudievinama. Visuomenei patobulėjus ir atsiradus naujoms technologijoms, po truputį ėmė vystytis kritiškas mąstymas, o ankstyvuoju moderniuoju periodu XVII a. žmonės ėmė žvelgti į mokslą ir žvaigždes kaip į šaltinį, turintį atsakymus į neatsakytus klausimus. Žinoma, iš to kilo didesnis noras žinoti – o religija šio noro patenkinti nesugebėjo.
1608 m. atsiradus refrakciniam teleskopui, žmonės tapo tiesiog apsėsti astronomija ir nuolat stebėjo žvaigždes. Buvo tikima, kad užuominų ieškojimas naktiniame danguje leis atsakyti į amžiais neatsakytus klausimus. Pradėjus naudotis teleskopais, žmonės pastebėjo dalykus, kurių negalėjo paaiškinti: įvairius objektus naktiniame danguje ir dalykus ant mėnulio paviršiaus.
Vienas įdomiausių NSO apsireiškimų buvo užfiksuotas 1668 m., kai pamokslininkas Cottonas Matheris ant mėnulio paviršiaus pastebėjo keistą formą. Remiantis šaltiniais, vyras tuo metu per savo teleskopą stebėjo Mėnulį ir pamatė į žvaigždę panašią šviesą, skriejančią per Mėnulio paviršių. Dar įdomiau, kad už šį faktą turime dėkoti NASA – nes kitaip pirmasis NSO apsireiškimas ant Mėnulio būtų pamirštas.
Jei peržvelgtumėte NASA surinktą chronologinį mėnulio įvykių katalogą, rastumėte, jog 1668 m. lapkritis ten yra aprašytas kaip mėnesis, kada visų gerbiamas anglų pamokslininkas C.Matheris pastebėjo šalia Mėnulio paviršiaus skriejančią nedidelę šviesą. Žinoma, šiandien mes negalime žinoti, ką iš tiesų C.Matheris matė, tačiau reikia suprasti, jog yra daugybė natūralių atmosferinių reiškinių, kurie gali atrodyti kaip ryškios šviesos naktiniame danguje. Galbūt C.Matheris tai ir matė?
Taip pat yra gerai žinoma, kad kai kurie Žemės reiškiniai gali suformuoti efektus, kurie atrodys kaip ryškūs šviesos rutuliai tolumoje, o per teleskopą tai gali atrodyti kaip žvaigždės. Šiandien yra daug žmonių, kurie stebėdami Mėnulį iš savo kiemo pamato kažką, ko negali paaiškinti – tačiau paslaptingi lėkštės formos objektai arba šviesos ir šešėliai ant mėnulio tapo jau įprastu dalyku.
Daugiau liudijimų
Svarbu paminėti ir tai, kad tuo metu labai gerai žinomas, religingas žmogus C.Matheris pranešė apie šį įvykį ne kaip Dievo apsireiškimą, bet kaip astronominį, nežinomą įvykį. Po jo pranešimo 1668 m. vis daugiau žmonių ėmė skelbti apie matytus keistus reiškinius Mėnulyje.
Štai 1783 m. Uraną atradęs astronomas Johnas Herschelis pranešė, kad per užtemimą pastebėjo keistas ryškias šviesas. Jų ryškumą jis įvertino +4. Po kelerių metų – 1787 m. – tas pats astronomas paskelbė, kad matė objektus ant mėnulio paviršiaus, kurie švytėjo kaip „deganti anglis“.
1784 m. karališkasis astronomas Nevilis Meskelyne pranešė karališkajai asociacijai, jog matė šviesas tamsiojoje mėnulio pusėje. 1821 m. J.Herschelis vėl paskelbė apie keistas šviesas, kurias matė tris kartus iš eilės.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas