Tarp didžiųjų planetų skrajojantys asteroidai vadinami kentaurais. Kartais aplinkinių kūnų, daugiausiai planetų, gravitacija pakeičia jų orbitas ir nusviedžia juos Saulės link, kur sukasi keturios žemiškosios planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.
Priartėję prie Saulės kentaurai gali tapti kometomis, o kartais jie atsitrenkia į vieną iš uolinių planetų ir gali sukelti katastrofą.
Dabar skaitmeniškai sumodeliuota kentaurų orbitų evoliucija per pastaruosius 3,8 milijardo metų. Toks laikas pasirinktas, nes prieš tiek metų baigėsi Vėlyvasis stiprusis bombardavimas – daugybės asteroidų ir kometų kritimas į Saulės sistemos centrą.
Gauti rezultatai parodė, kad į centrinę Saulės sistemos dalį atlekia maždaug pusė kentaurų. Apie 7% kentaurų artimai sąveikauja su uolinėmis planetomis – galbūt susiduria, galbūt pralekia labai arti. Į Žemę didesnio nei 1 km skersmens kentauras pataiko maždaug kas 14 milijonų metų, o per visą 3,8 milijardo metų laikotarpį į Žemę galėjo nukristi du 12 km skersmens kentaurai.
Maždaug tokio dydžio asteroido smūgis sukėlė masinį išnykimą prieš 65 milijonus metų. Kentaurų smūgiai nėra tokie dažni, kaip asteroidų, esančių tarp Marso ir Jupiterio, tačiau jie – pavojingesni, mat atlekiantys kentaurai Žemės atžvilgiu juda didesniu greičiu. Be to, vidutinis kentauras yra masyvesnis už tipinį pagrindinio žiedo asteroidą.
Šio modelio rezultatai leidžia spręsti, kad kentaurai galėjo sukelti bent du masinius rūšių išnykimus Žemės istorijoje.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas