Juodojoje jūroje rastas prieš 2400 metų paskendęs ir nesuiręs laivas

Archeologų komanda Juodojoje jūroje dviejų kilometrų gylyje aptiko, manoma, seniausią pasaulyje nepažeistą nuskendusį laivą.

Panašu, kad 23 metrų ilgio laivas yra graikiškos kilmės, ir greičiausiai tai buvo prekybinis laivas – bet koks krovinys glūdi (ar glūdėjo) jame, kol kas nežinoma.

„Tai – tarsi iš visai kito pasaulio. Kai nuotoliniu būdu valdomas robotas prasiskverbia per vandenį ir tau prieš akis iškyla tobulai išsilaikęs laivas – tai tarsi žingsnis laiku atgal“, – BBC sakė Helen Farr iš Soutamptono Jūrų instituto.

Laivas guli pavirtęs ant šono, o stiebas, vairas ir irklininkų suoleliai vis dar yra vietoje. Mokslininkai teigia ant denio pastebėję net žuvų kaulus, kurie atliko po jūreivių valgio.

Mažytę laivo dalelę radioaktyviosios anglies tyrimams iškėlė nuotoliniu būdu valdomas robotas – pagal tai ir buvo nustatytas laivo amžius, siekiantis apie 400 metų prieš mūsų erą. Laivas buvo iš tų, kurie kursavo tarp Viduržemio ir graikų kolonijų Juodosios jūros pakrantėse. Radinys buvo aptiktas už 80 kilometrų nuo Burgaso uostamiesčio (Bulgarija).

„Klasikinę erą menantis sveikas laivas, gulintis dviejų kilometrų gylyje – tai yra tai, ko niekada neįsivaizdavau esant įmanomu, – teigia pagrindinis projekto tyrėjas Jonas Adamsas iš Sautamptono universiteto (Didžioji Britanija). – Tai pakeis mūsų supratimą, kaip senovėje buvo statomi laivai ir kaip jais būdavo keliaujama“.

Egzistuoja dvi priežastys, kodėl laivas iki šiol išliko tokioje geroje būklėje: pirma, jis nuskendo anoksiniame vandenyje – tokiame, kuriame nėra deguonies. Antra, jis tokiame gylyje, kur laivo nepasiekia narai ir senovinių turtų plėšikai.

Jei laivo išvaizda jums kažką primena, tam egzistuoja reali priežastis, rašo „Science Alert“. Panašus laivas nupieštas ant vadinamosios „Sirenų vazos“ – senovės graikų vazos, saugomos Britų muziejuje, ir ne kartą matytos istorijos vadovėliuose. Beje, ant vazos vaizduojama scena yra iš Homero „Odisėjos“.

Šis radinys – povandeninės archeologijos programos „Black Sea Maritime Archaeology Project“ (MAP) pasekmė. Per trejus metus programa Juodojoje jūroje padėjo aptikti 60 nuskendusių laivų, tarp kurių buvo tiek romėnų laivas, tiek prekybinė XVII a. kazokų flotilė. Tačiau tyrimas sukasi ne tik apie paskendusius laivus – mokslininkai tiria ir jūros lygio kitimą: mokslininkai tyrinėjo ir bronzos amžiaus gyvenvietės liekanas netoli Ropotamo upės Bulgarijoje.

Tyrimai vykdomi naudojantis pažangiomis povandeninėmis kameromis – panašiomis į tas, kurios naudojamos naftos ir dujų telkinių paieškoms atviruose vandenyse.

„Dažniausiai randame kokią amforą ir tegalime spėlioti, iš kur ji – tačiau šis radinys yra visiškai kitas lygis. Kaip archeologus, mus domina, ką tas laivas gali papasakoti apie technologijas, prekybą ir keliones jūra“, – sako H.Farr.