Lietuva iš ES gavo virš 100 milijonų eurų paramą naujai energetikos reformai – galutinis perėjimas nuo Rytų į Vakarus

Europos Komisija skyrė finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės trims Baltijos šalims skirta 323 mln. eurų, iš jų Lietuvos projektams – 125 mln. eurų. Tai yra pati didžiausia parama, kokią iš šio fondo energetikos infrastruktūros projektams iki šiol yra gavusi Lietuva.

„Tai patvirtinimas, kad sinchronizacija yra visos ES projektas. Ši finansinė parama padės mums paversti tikrove svarbiausią Baltijos šalių energetinio saugumo projektą ir sustiprinti mūsų energetinę nepriklausomybę“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

ES lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) – tai maksimali galima parama energetikos infrastruktūros projektams.

Šiame etape Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos bendra projektų vertė siekia – 432,5 mln. eurų, ES finansavimas sudarys 323 mln. eurų. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES – 125 mln. eurų.

EK finansuoti bus teikiami ir kiti svarbūs sinchronizacijai projektai. Antrajame etape didžiausias dėmesys bus skiriamas naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimui. Darbai vyksta ir čia – gruodžio pabaigoje Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai pradėjo parengiamuosius darbus dėl kabelio „Harmony link“ įgyvendinimo.

Lietuva, Latvija ir Estija – vienintelės ES šalys, kurios energetiškai yra izoliuotos nuo kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos ir vis dar priklauso sovietiniais laikais sukurtai IPS/UPS sistemai, valdomai iš Maskvos.