Daugumoje šalių miegojimas darbe darbo metu yra suprantamas kaip darbo drausmės pažeidimas – už tai darbuotojas gali būti atleistas iš darbo.
Tačiau Japonijoje snūduriavimas darbo vietoje yra dažnas ir kultūriškai priimtinas reiškinys. Tai yra tarsi subtilus uolumo ženklas – kadangi tai reiškia, jog darbuotojas dirba iki išsekimo.
Japonai šiam reiškiniui turi net atskirą žodį – inemuri. Dažnai šis žodis yra verčiamas kaip „miegojimas budėjimo metu“, tačiau japonų studijų dėstytoja Brigitte Steger iš Downingo koledžo (kuri apie tai net yra parašiusi knygą) sako, kad šį žodį būtų tiksliau versti kaip „miegojimas būnant“.
Tai, anot jos, parodo japonų požiūrį į laiką. Japonai mano, kad vienu metu galima daryti kelis darbus, nors ir lėtesniu tempu. Tad galima gauti pagyrimą už tai, kad dalyvaujate nuobodžiame susitikime, nors ir tuo metu svajojate apie atostogas saulėtame paplūdimyje.
B.Stegger sako, kad inemuri dažniau pasitaiko tarp aukštesnes pareigas užimančių biuruose dirbančių darbuotojų. Jaunesni darbuotojai mėgina neužmigti ir išlikti žvalūs, kadangi manoma, kad jie turi daugiau energijos – o gamyklose dirbantys darbuotojai paprasčiausiai negali net užsnūsti.
Abi lytys praktikuoja inemuri, tačiau moterys dėl to yra dažniau kritikuojamos, ypač jeigu jos miega nepriimtinoje pozoje.
Inemuri Japonijoje praktikuojama jau bent 1000 metų, ir tai daroma visur. Žmonės miega universalinėse parduotuvėse, kavinėse, restoranuose ar net gatvėse.
Miegojimas viešose vietose yra itin paplitęs traukiniuose, kad ir kokie perpildyti jie bebūtų. Neretai jie tampa faktiniais miegamaisiais. Žinoma, tokia praktika galima, kadangi Japonijoje yra itin žemas nusikalstamumo lygis.
Socialinės antropologijos profesorius Theodore‘as C.Bestoras iš Harvardo universiteto sako, kad mažai tikėtina, jog miegant traukinyje jus kažkas bandytų apvogti.
Miegojimas socialinėse situacijose netgi gali pagerinti jūsų reputaciją. B.Steger pamena, kaip grupei žmonių restorane vakarieniaujant vienas svečias, kurį pakvietė kolegė, užmigo. Kiti svečiai ėmė girti jo „džentelmenišką elgesį“, kadangi jis pasirinko atvykti ir užmigti, o ne tiesiog atsisakyti atvykti į pasisėdėjimą.
Viena šio reiškinio priežasčių yra tai, kad žmonės namuose miega itin mažai. 2015 metais vyriausybės užsakytas tyrimas parodė, kad 39,5 procentai japonų suaugusiųjų miega mažiau nei 6 valandas per naktį.
Nerašyta inemuri taisyklė – miegoti „kompaktiškai“, kad nebūtų pažeistos erdvės normos. T.C. Bestoras sako, kad jei sumanytumėte išsitiesti po konferencijų stalu, užimtumėte keletą vietų traukinyje arba išsidrėbtumėte visu ūgiu ant parko suoliuko, tai sulauktų žmonių dėmesio ir būtumėte laikomas socialiai trikdančiu.
B.Steger pažymi, kad akių užmerkimas dar nereiškia, kad žmogus miega. Žmogus gali užmerkti akis tik tam, kad išplėstų privatumo erdvę bendruomenėje, kurioje privatumo erdvė yra itin siaura.
Dėl šios priežasties B.Steger mano, kad šis reiškinys Japonijoje ateityje gali išnykti. Mat šiais laikais išmanieji telefonai žmones teleportuoja į jų privačias zonas, o tam nereikia net užmerkti akių.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas