Iš kosmoso atkeliavusi medžiaga gali padėti išgydyti vėžį

Maždaug prieš 65 mln. metų į Žemę rėžėsi asteroidas, kuris lėmė beveik visos stambiosios gyvybės išnykimą – tačiau šiandien tas pats asteroidas gali padėti išsaugoti gyvybes itin neįprastu būdu.

Apie šio asteroido egzistavimą mes žinome iš to, kad mokslininkai jau anksčiau yra radę žiedo formos įspaudus dirvožemyje – ir akmenis, kuriuose buvo cheminių elementų, randamų tik asteroiduose ir kometose. Vėliau Žemės ir asteroido susidūrimą patvirtino ir palydovas, kuris užfiksavo Čiksulubo (Meksika) kraterį iš viršaus. Šio kraterio skersmuo yra maždaug 160-250 kilometrų.

Mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad asteroidas, pražudęs dinozaurus, turi elementų, kurie gali padėti efektyviai išnaikinti vėžio ląsteles. Kitaip sakant, šiame asteroide esančiu cheminiu elementu ir kitomis įprastomis medžiagomis galima išgydyti vėžį.

Asteroiduose ir kometose randamas metalas yra vadinamas iridžiu, o Žemėje jis yra randamas tik dėl to, kad prieš 65 mln. metų įvyko dinozaurus pražudęs susidūrimas. Iridis ima veikti sumaišius jį su kraujyje randamu albuminu – palyginti nedideliu, vandenyje gerai tirpstančiu baltymu – o tuomet jį apšviečiant. Tai leidžia iridiumui prikibti prie vėžio ląstelių ir jas sunaikinti. Šviesa į ląsteles nukreipiama naudojant optinį pluoštą, kuris, jei tinkamai naudojamas, padėtų apsaugoti ir sveikas žmogaus ląsteles – o sunaikinti tik vėžines.

Šį atradimą padarė Warwicko (D.Britanija) universiteto mokslininkai, o šis vėžio gydymo būdas būtų priskiriamas prie fotodinaminės terapijos – gydymo, kurio metu šviesa sužadinamos molekulės gamina oksiduojančias medžiagas. Kaip teigia Warwicko universiteto profesorius Peteris Sadleris, iridis tai atlieka itin efektyviai.

„Nuostabu, kaip albuminas gali prasiskverbti į vėžio ląsteles – ir taip ten įvesti iridį, kuris veikdamas šviesoje jas sunaikina. Jei šią technologiją sugebėtume pritaikyti klinikiniams gydymams – ji būtų efektyvi prieš atsparias vėžio formas ir padėtų sumažinti chemoterapijos poveikį žmogui“, – sakė profesorius.

Žinoma, ne viskas yra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Pats iridis prie albumino neprikimba, todėl mokslininkams reikia naudoti specialią cheminę dangą, kad juos sujungtų. To pasekoje junginys išskiria šviesą, kuris leidžia mokslininkams stebėti, kaip šis junginys paveikia vėžio ląsteles.

Junginys ima veikti tik tada, kai gauna šviesos. Iš karto po to iridis ima gaminti oksiduojančias medžiagas, kurios tampa mirtinu ginklu prieš vėžio ląsteles. Kitaip sakant, ne pats iridis, bet deguonis padeda sunaikinti vėžį. Patys mokslininkai mano, jog klinikiniuose gydymuose šį gydymo metodą naudoti įmanoma, nes jį galima pritaikyti tik tam tikroms vietoms ir mažomis dozėmis.

Bet nors šis atradimas skamba įspūdingai, pats gydymas tikrai kelia klausimų. Pavyzdžiui, jei tiek daug žmonių serga skirtingomis vėžio formomis – ar visoms joms išgydyti pakaktų esamų iridžio atsargų? Šis klausimas ypač svarbus ir tiems žmonėms, kuriems buvo diagnozuotas atsparus ar paskutinės stadijos vėžys, nuo kurio pagyti yra mažai tikėtina ar visiškai neįmanoma.

Į šį klausimą, be abejo, atsakyti sunku – juk medžiaga yra labai reta, randama tik kai kuriose kasyklose arba asteroidų ir meteorų krateriuose. Šiuo metu žmonės kasmet išgauna tik apie 3 tonas šio metalo – palyginus su auksu, kurio kasmet iškasame apie 3 tūkstančius tonų, tai labai mažai. Be to, iridis yra naudojamas ir kitoms reikmėms – pavyzdžiui, paleontologijoje ar antikorozinių medžiagų, galinčių veikti itin aukštose temperatūrose, gamybai.