Mokslininkus suglumino tarp medžių gulintis banginis – kaip jis čia atsirado?

Laukinės gamtos ekspertams surasti milžinišką gyvūną pavyko tik tuomet, kai jo maita ėmė misti plėšrieji paukščiai.

Amazonės atogrąžų miškuose aptikę negyvą kuprotąjį banginį, Brazilijos laukinės gamtos ekspertai smarkiai sutriko. 10 tonų sveriantis žinduolis rastas džiunglių brūzgyne Maražo saloje, esančioje Amazonės upės žiotyse, rašo independent.co.uk.

Mokslininkai spėja, kad milžinišką būtybę ant kranto išmetė audra, tačiau jie nesupranta, kokiu būdu banginis atsidūrė taip toli sausumoje ir kodėl jis apskritai plaukė į krantą. Paros valstijos sveikatos, sanitarijos ir aplinkosaugos departamento pareigūnai teigė 11 metrų ilgio banginį aptikę tik tuomet, kai pamatė, kaip milžiniško gyvūno maita minta jų stebėti plėšrieji paukščiai.

Nugaišęs banginis gulėjo tokioje tolimoje mangrovinės pelkės dalyje Amazonės deltoje, kad šią vietą pasiekti norėjusiems laukinės gamtos ekspertams prireikė dviejų reisų.

Banginį, kuris, kaip manoma, nugaišo prieš kelias dienas iki jo atradimo, tiriančioje komandoje yra ir jūrų augalijos ir gyvūnijos specialistų iš „Bicho D’agua Institute“, vietos nevyriausybinės organizacijos.

Instituto projektų vadovė Renata Emin sakė: „Vis dar nesame tikri, kaip banginis atsidūrė džiunglėse, tačiau spėjame, kad ši būtybė plūduriavo netoli kranto, o tuomet banga (pastarosiomis dienomis bangos čia buvo išties nemažos) pasičiupo banginį ir švystelėjo jį į sausumą – į mangrovinę pelkę.

„Esame suglumę ne tik dėl šio stulbinančio įvykio, bet ir apskritai dėl to, ką kuprotasis banginis vasario mėnesį veikė prie šiaurinių Brazilijos krantų – tai labai neįprastas atvejis“, – sakė R. Emin.

Kuprotųjų banginių paprastai galima aptikti prie labiau į pietus nutolusių Bahijos krantų nuo rugpjūčio iki lapkričio, tačiau už tūkstančių kilometrų į šiaurę esančiose Amazonės žiotyse jų sutikti galima labai retai. R. Emin sakė, kad rastasis banginis buvo jauniklis, grįžtant atgal į pietus atsiskyręs nuo savo motinos. Mokslininkų teigimu, nėra aiškių priežasčių, dėl kurių gyvūnas galėjo nugaišti, tačiau jie paėmė mėginius tolesniems tyrimams.

„Turint omenyje, kad banginis jau buvo pradėjęs irti, dalis informacijos galėjo būti prarasta. Mes stengiamės surinkti kaip įmanoma daugiau informacijos ir aptikti ant banginio esančias žymes bei žaizdas, kad išsiaiškintume, ar jis buvo sučiuptas tinklo, o gal sužalotas laivo“, – pasakojo R. Emin. Dirlene Silva iš valstijos aplinkosaugos departamento vietos televizijai sakė, kad nugaišęs banginis kol kas bus paliktas džiunglėse.

„Į tą vietą nusigauti yra labai sudėtinga, nėra galimybių ten nusiųsti buldozerio, nes jis paprasčiausiai nepravažiuotų. Nėra būdų banginio iš ten iškelti – norint nuvykti į tą vietą, reikia įveikti pelkę“, – sakė D. Silva. Tačiau banginio griaučiai visgi bus išnarstyti, konservuoti ir išsiųsti tolimesniems tyrimams į Belemo mieste esantį gamtos istorijos muziejų.