Purvo drakonai, švytinčios medūzos ir daugybė kitų gyvių, kokių savo akyse nematė joks žmogus: įspūdingas radinys Kinijos upės krante (Video)

500 mln. metų senumo fosilijos, rastos Danšujaus upės (Kinija) krante, yra vienos geriausiai išsilaikiusių jūros gyvių liekanų, kurias archeologams kada nors pavyko rasti. Šis atradimas mums parodo visai kitokį jūrinį pasaulį – tą, kuris buvo be galo įvairus ir kur nei vienas gyvis nebuvo didesnis nei 15 centimetrų.

Ši Kinijos aikštelė gali konkuruoti net su Kanados „Burgess“ archeologinėje aikštele, kurioje buvo rasta daugybė puikiai išsilaikiusių fosilijų, net su akių, žarnų ir minkštųjų audinių įspaudais, išlikusiais šimtus milijonų metų. Naujoji Kinijos archeologinė aikštelė buvo pavadintas „Qingjiang“, joje buvo rasta minkštakūnių gyvūnų, kurie puikiai išsilaikė daugybę metų ir galiausiai tapo fosilijomis.

„Qingjiang“ iš kitų aikštelių išsiskiria savo fosilijų gausa ir tuo, kad daugybė jų turi nepriekaištingai išsilaikiusią anatomiją. Fosilijos yra visiškai nepaliestos ir nesugadintos metamorfizmo proceso ir erozijos, o tai leidžia mokslininkams tyrinėti ir patį fosilizacijos procesą – kaip audinys gali taip puikiai išsilaikyti?“, – teigė paleontologė Allison Daley.

Iki šiol kasinėjimams vadovaujanti mokslininkė Dongjing Fu su komanda rado 4 351 fosiliją – jos priklauso 101 gyvūnų rūšiai, iš kurių daugiau nei pusė dar niekada nebuvo aprašytos.

Bet didžiausias klausimas yra, kas nutiko šiems gyviams, kad jie buvo sustingdyti laike ir galiausiai atrasti tik 2019 metais? Komanda mano, kad didelis nuosėdų kiekis galėjo šiuos organizmus išgabenti iš jų gyvenamosios vietos į anoksines sąlygas (kuomet ištirpusio deguonies kiekis sumažėja iki kritinės ribos), kur galiausiai po nuosėdomis jie buvo palaidoti.

„Qingjiang“ archeologinės aikštelės fosilijos nukelia mus į Kambro periodą, maždaug prieš 518 mln. metų, kuomet Žemėje ėmė rastis sudėtingos ir įvairios gyvybės formos. Gyviai tuo metu labai greitai dauginosi, o evoliucijos dėka kai kurie iš jų tapo pagrindu šiandieniniams gyvūnais. Žinoma, buvo ir tokių, kuriems nepavyko išgyventi evoliucijos proceso ir jie paprasčiausiai išnyko.

Nepaisant to, ši Kinijos archeologinė aikštelė parodė vandenyną, kuriame kažkada virė gyvenimas – jūros dugne gyveno purvo drakonai (kinorhynchs), medūzos plaukiojo ir švytėjo įvairiomis spalvomis, kažkur slėpėsi ir į kirmėles panašūs gyviai, vadinami lobopods, kurie turėjo trumpas, šeriuotas kojas ir mažas nugarėles. Vandenyne taip pat gyvavo įvairios pintys (angl. sponge), aštuonios dumblių rūšys ir primityvios aktinijos bei medūzos.

Kinorhynchs arba purvo drakonai yra labai retas radinys, nes jie yra visiškai kitokie nei šiandien randami tos pačios rūšies gyviai. Šiandien šis bestuburis yra vos kelių milimetrų ilgio, tuo tarpu „Qingjiang“ archeologinėje aikštelėje rasti puvo drakonai yra net gi keturių centimetrų ilgio, o tai rodo, kad šie gyvūnai savo gyvenimą pradėjo būdami daug didesni.

Atradusi fosilijas, mokslininkų komanda palygino jas su kitoje Kinijos archeologinėje aikštelėje „Chengjiang“ rastomis fosilijomis – jų nuostabai gyviai sutapo tik 8 proc. Tai rodo, kad skirtingų archeologinių aikštelių gyvūnai vystėsi skirtingose paleoaplinkos sąlygose – „Qingjiang“ gyvūnai šiuo atveju gyveno giliau jūroje.

Tarp fosilijų buvo rastos ir ctenoforai – dar kitaip žinomi kaip šukuočiai – primityvūs tvariniai, kurių padėtis gyvenimo medyje nėra aiški, bet galbūt jau greitai mokslininkams pavyks išsiaiškinti kur priskirti šiuos gyvūnus?

„Duomenys iš šios archeologinės aikštelės galėtų padėti išsiaiškinti ar ctenoforai ir pintys yra tie gyvūnai, kurie padėjo pačius pirmuosius pamatus kitiems gyvūnams – tai diskusijos, kurios niekada taip ir nepasiekia galo“, – sakė A. Daley.

Šis detalus ir didelis atradimas suteikia nemažai informacijos apie Kambro periodą, tačiau norint pilnai jį suprasti – reikia daug daugiau duomenų. Šis tyrimas dar tikrai nėra baigtas ir ilgainiui sulauksime daugiau informacijos apie Kambro periodo gyvius, kurie sugebėjo taip puikiai išsilaikyti iki mūsų dienų.