O kas, jei maudytumėmės tik kas antrą dieną? Kokias klaidas žmonės daro duše?

Kasdienis maudymasis – tai tik dar viena šių laikų sukurta mada

Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jis teigia, jog prausdamiesi po dušu kiekvieną dieną, galime savo odai sukelti daugiau bėdų, nei suteikti naudos, ir pataria po dušu lįsti bent kas antrą dieną, o jei įmanoma – ir rečiau.

Karštas dušas, dantų šepetėlis ir kvapnios kavos puodelis – taip prasideda daugelio iš mūsų rytas. Tačiau ar tikrai savo rytą pradedame tinkamai?

„Sunku patikėti, bet didžiausia klaida, kurią darote – įprotis kasdien maudytis po dušu. Būtent tai, be ko dauguma žmonių neįsivaizduoja savo dienos pradžios, gali turėti neigiamos įtakos jūsų odai“, – tikina gydytojas.

Medikas teigia – dermatologai sunerimę, kad žmonės išties maudosi per dažnai, tačiau atsakyti į klausimą, kaip dažnai reiktų maudytis po dušu, nėra taip paprasta, nes tai priklauso nuo keleto veiksnių.

„Nėra vieno stebuklingo skaičiaus, kuris tiktų kiekvienam. Dermatologų rekomendacijos, kaip dažnai turėtume maudytis po dušu, varijuoja nuo 1 ar 2 kartų iki 3 kartų per savaitę. Šis skaičius turėtų būti pritaikytas pagal situaciją ir gyvenimo būdą“, – sako jis.

A. Unikausko nuomone, jei daugumai žmonių pavyktų po dušu lįsti bent kas antrą dieną, tai jau būtų žingsnis į gerą pusę. Jis pažymi, jog evoliuciškai mūsų oda nėra pritaikyta kasdien praustis, ypač turint galvoje, kiek įvairių priemonių maudydamiesi naudojame.

Kai maudomės per dažnai:

• nuplaunamas apsauginis riebalų sluoksnis,
• sugriaunamas natūralus odos barjeras – rūgštinė mantija; tai padaro odą jautresnę bakterijoms ir aplinkos poveikiui,
• nuplaunamos apsauginės bakterijos.

Jis perspėja ir dėl vaikų – daugelis mamų perlenkia lazdą ir maudo savo atžalas kas dieną, tačiau taip neturėtų būti: „Vaikai ir kūdikiai neprakaituoja ir nekaupia tiek daug bakterijų ant odos kaip suaugusieji. O bakterijos, kurios visgi nugula ant jų odos, yra naudingos imuniteto vystymuisi.“

Senstant taip pat reikėtų rečiau maudytis – vyresnių žmonių oda sausesnė, o vanduo gali ją dar labiau sausinti.

Tačiau A. Unikauskas kalba tik apie maudimąsi duše ir vonioje – būtina kasdien plauti veidą, o rankas – net kelis kartus per dieną.

„Rankos yra bakterijų magnetai. Virusai, kuriuos „pagaunate“ savo rankomis, yra perduodami į jūsų akis, burną ir nosį ir gali jus susargdinti. Dažnas rankų plovimas apsaugo nuo virusinių ligų, tai ypač svarbu siaučiant gripui“, – aiškina daktaras.

Jei vakare ir nesimaudote, būtinai nuprauskite veidą. Moterims ypač svarbu nusivalyti makiažą – taip nuprausite nuo veido odos nešvarumus.

3 patarimai, kaip reikia tinkamai praustis

1. Vanduo turi būti šiltas – ne šaltas ir, svarbiausia, ne karštas

„Karštas vanduo nuplauna reikalingus odos riebalus. Nereikia savęs kankinti maudantis po visai šaltu vandeniu, bet drungnas arba šiltas vanduo – sveikiausias jūsų odai“, – sako profesorius.

2. Maudynės turi būti trumpos

Anot daktaro Unikausko, nors ilgas dušas gali turėti atpalaiduojamąjį poveikį, kuo ilgiau stovite po vandens srove, tuo labiau sausinate odą. Taip pat, pasak jo, po ilgo karšto dušo galite jaustis išsekę, o tai nėra naudinga. Maudynės turėtų trukti ne ilgiau kaip 10 minučių.

3. Rinkitės odos nesausinančias higienos priemones

„Jei nusiprausę jaučiate odos tempimą, pats laikas pakeisti priemones. Nesvarbu, ką naudojate – muilą ar dušo želę, – nusiprausę neturite jaustis nemaloniai“, – perspėja A. Unikauskas.

Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į kempinę – ji turi būti švari, nekaupti drėgmėje besiveisiančių bakterijų. Nenaudokite ir senų kempinių – rekomenduojama keisti kempinę kas 4 savaites. Taip pat kempinės nereikėtų naudoti itin dažnai.

„Nesakau, kad po aktyvios sporto treniruotės ar karštos vasaros dienos, kai jaučiatės tarsi išsimaudę savo prakaito jūroje, nelįstumėte po dušu. Prauskitės, tačiau dažnu atveju mūsų organizmui net nereikia dušo, nors dėl įpročio vis tiek prausiamės. Klausykitės savo kūno ir nesimaudykite, jeigu to tikrai nereikia“, – teigia A. Unikauskas.