Žemėje vyksta masinis rūšių nykimas – įrodymai jau akivaizdūs

Planeta šeštą kartą išgyvena masinio rūšių nykimo etapą – šeštą kartą per visą Žemės gyvavimo istoriją pasaulinė fauna patiria akivaizdų kiekybinį nuosmukį.

Praeityje masinio rūšių nykimo procesus sukeldavo kokios nors katastrofos, pavyzdžiui, asteroidų susidūrimai, bet šįkart jį nulėmė žmogaus veikla. Pagrindinės rūšių nykimo priežastys – miškų naikinimas, kalnakasyba ir anglies dioksido emisijos, lemiančios planetos atšilimą. Dėl minėtų priežasčių rekordiniu tempu nyksta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, kai kuriuos išstumia invazinės svetimos rūšys.

Portale „Business Insider“ suminėti požymiai, leidžiantys teigti, kad planeta įpusėjo šeštą masinio nykimo etapą. Taip pat nurodyta, kodėl nykimo procesą, visų pirma, nulėmė žmogaus veikla.

Rekordiški vabzdžių nykimo tempai: skaičiaus mažėjimą patiria apie 40 proc. pasaulyje egzistuojančių vabzdžių rūšių.

2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad bendras visos planetos vabzdžių skaičius kasmet sumažėja 2,5 proc. Jei ši tendencija nesiliaus, 2119 metais Žemėje gali iš viso nebelikti vabzdžių.

Žemė išgyvena vadinamąjį biologinės anihiliacijos procesą: netekome ne mažiau kaip pusės visų kitados planetoje gyvenusių gyvūnų.

2017 metais atlikto tyrimo iniciatoriai, siekdami nustatyti visų gyvūnų (ne tik vabzdžių) populiacijos pokyčius, išanalizavo 27,6 tūkst. stuburinių rūšių – maždaug pusę iš apskritai žinomų. Daugiau nei 30 proc. rūšių, anot mokslininkų, tenka pripažinti nykstančiomis. Daugiau nei 26,5 tūkst. gyvūnų rūšių gresia išnykimas, ir šis skaičius, kaip manoma, tik didės. Daugiau nei 27 proc. planetoje gyvenančių gyvūnų rūšių šiuo metu gresia išnykimas. Tai pasakytina apie 40 proc. varliagyvių, 25 proc. žinduolių ir 33 proc. koralų rifų. 2015 metais atlikto tyrimo išvados: pastarąjį šimtmetį užfiksuotas vidutinis paukščių, roplių, varliagyvių ir žinduolių rūšių nykimo tempas net 100 kartų viršija normalų.

Tolydžio nykstant veisimosi arealams, po maždaug 50 metų 1,7 tūkst. varliagyvių, paukščių ir žinduolių rūšių atsidurs didesnės išnykimo rizikos grupėje. Ypač didelį nerimą kelia Amazonės baseino atogrąžų miškų kirtimas ir naikinimas. Per penketą pastarųjų dešimtmečių buvo išnaikinta maždaug 17 proc. visų Amazonės baseino miškų. Daugiausia augmenijos iškirsta siekiant sukurti gyvulių auginimo ūkiams palankias sąlygas. Kiekvienais metais visame pasaulyje iškertama apie 7,3 mln. hektarų miškų – maždaug 27 futbolo aikštės kas minutę.

Vieno tyrimo išvadose nurodoma, kad per 50 ateinančių metų dėl žmogaus veiklos išnyks tiek žinduolių rūšių, kad jų įvairovės nepavyktų atkurti nė per 3 mln. metų. 2018 metais aprašyto tyrimo sumanytojai tvirtina, kad po šitokios netekties, net pačiomis palankiausiomis sąlygomis planetai prireiktų net 3–5 mln. metų, kad pavyktų grįžti prie šiandieninio biologinės įvairovės Žemėje lygio. Prieš žmonių išsivystymą buvusiai įvairovei atkurti reikėtų dar daugiau laiko – net 7 mln. metų.

Pagrindinė egzistuojančias rūšis išstumianti jėga – invazinės rūšys.

Daugelį invazinių svetimų rūšių atsitiktinai išplatino žmonės. Svetimų rūšių iš vieno žemyno, šalies arba regiono į kitą žmonės nugabena keliaudami. Rūšių plitimą lemia ir prekių bei krovinių gabenimas iš vienos vietos į kitą.

Dėl atmosferoje esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų vandenynai absorbuoja begalę Žemėje susikaupiančios perteklinės šilumos. Dėl šio proceso žūva jūros gyvūnų rūšys ir koralų rifai. Klimato atšilimas daro įtaką ir gėluosiuose vandenyse besiveisiančioms gyvūnų rūšims. Šylant vandenynams kyla jūros lygis, savo ruožtu, darantis neigiamą poveikį pažeidžiamų gyvūnų rūšių paplitimo arealams.

Kylant vandenynų temperatūrai tenka konstatuoti ir precedento neturintį Arkties ir Antarktidos ledo tirpimą, taip pat prisidedantį prie kylančio jūros lygio. Vien Jungtinėse Valstijose iš visų gresiančių išnykti ir nykstančių rūšių net 17 proc. pavojuje atsidūrė dėl kylančio jūros lygio. Jei nebus pristabdyta klimato kaita, grėsmė išnykti iškils vienai iš šešių rūšių. Tam tikrų įspėjamųjų ženklų buvo užfiksuota ir prieš anksčiau vykusius masinio rūšių išnykimo tarpsnius. Tie ženklai labai primena šiandien regimą situaciją.

Beje, pražūtingiausiu masinio išnykimo procesu per visą planetos gyvavimo istoriją laikytinas permo–triaso išnykimas, dar vadinamas didžiuoju išmirimu. Jis vyko prieš 252 mln. metų, dar iki dinozaurų pasirodymo.

Per didįjį išmirimą išnyko beveik 90 proc. visų Žemės gyvūnų rūšių. Išgyventi nepavyko nė 5 proc. jūroje ir tik trečdaliui sausumoje besiveisiančių gyvūnų rūšių. Tas įvykis gerokai pranoko po maždaug 187 mln. metų ištikusį kataklizmą, lėmusį dinozaurų išmirimą. Verta paminėti, kad didysis išmirimas nebuvo bepriežastinis – jį galima paaiškinti.

Mokslininkai mano, kad masinį išnykimą tada nulėmė staiga atmosferoje atsiradęs didžiulis iš Sibiro ugnikalnių išsiveržusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Kai taip įvyko, planeta labai greitai įšilo. Kaip teigiama 2018 metais atlikto tyrimo išvadose, šie ankstyvieji pavojų pranašaujantys ženklai pasirodė ne mažiau kaip prieš 700 tūkst. metų iki išnykimo proceso pradžios.

„Esama nemažai įrodymų, bylojančių apie ypač akivaizdų pasaulinį atšilimą, vandenynų rūgštėjimą ir deguonies stygių“, – teigia pagrindinis tyrimo sumanytojas Wolfgangas Kiessingas. Šiandien regimi pokyčiai yra labai panašūs, tik ne tokie drastiški – bent kol kas.

Ne visi mokslininkai laikosi nuomonės, kad jau dabar tikrai verta kalbėti apie įpusėtą šeštą išnykimo procesą. Tačiau dėl to, kad didelė dalis rūšių nyksta dėl mūsų – žmonių – kaltės, abejonių nekyla.