Seniausias pasaulyje karo paminklas atskleidžia savo paslaptis – čia nugulė tūkstančiai mūšių dalyvių

Sirijoje esantis didžiulis piliakalnis, pastatytas mažiausiai 30-ies karių kūnams pažymėti, gali būti seniausias kada nors aptiktas karo paminklas, datuojamas mažiausiai 4300 metų.

Šis paminklas taip pat yra pirmasis senovės Mesopotamijos užrašuose aprašyto tam tikro tipo paminklo pavyzdys, kai priešų arba vietinių žuvusiųjų mūšiuose kūnai sukraunami į krūvą ir sudaro itin organizuotą struktūrą.

„Senovės žmonės pagerbdavo žuvusiuosius mūšyje, lygiai taip pat, kaip ir mes“, – sakė Toronto universiteto senovės Artimųjų ir Vidurio Rytų civilizacijų profesorė Anne Porter.

„Mes nežinome, ar jie buvo to mūšio nugalėtojai, ar pralaimėtojai. Žinome, kad jie [žmonės iš Tel Banato] paėmė žuvusiųjų kūnus iš kažkurios kitos vietos, galbūt praėjus daug laiko po įvykio, ir palaidojo juos didžiuliame piliakalnyje, kuris buvo matomas už kelių mylių“, – pareiškime sakė A. Porter.

Paminklas šiek tiek primena laiptuotąją piramidę Egipte, išskyrus tai, kad paminklo sluoksniai sudaryti ne iš akmens, o iš purvo ir gipso, gegužės 28 d. žurnale „Antiquity“ publikuotame straipsnyje teigė archeologai.

Naujaisiais laikais šioje vietovėje gyvenę žmonės piliakalnį vadino „baltuoju paminklu“. Taip nutiko dėl to, kad gipso paminklas saulės šviesoje ima blizgėti.

Nors 1988-1999 m. piliakalnį kasinėjo komanda, vadovaujama Porterio ir Tomo McClellando, tyrėjai iki šiol iki galo nesuprato jo paskirties. Šiuos kasinėjimus jie atliko prieš tai, kai vietovė buvo užtvindyta statant Tishrino užtvanką.

Po to tie patys archeologai kartu su Toronto universiteto bakalauro studijų studentais atidžiai ištyrė radinius ir nustatė, kad tai greičiausiai buvo karo memorialas, galbūt seniausias žinomas pavyzdys pasaulyje.

Žuvusi kariuomenė

Tyrėjai galėjo pasakyti, kad kūnai buvo kruopščiai perlaidoti. „Žmonių kaulų kolekcijos buvo dedamos į užpildą, kai buvo statomi horizontalūs [paminklo] etapai. Jie buvo dedami tiesiai ant dirvos, be jokio specialaus uždengimo ar atribojimo. Nors kaulai buvo nedideli, fragmentiški ir šiek tiek išsklaidyti, vis dėlto jie buvo sąmoningai sudėti į atskiras grupes“, – rašė archeologai.

Palaikai yra fragmentiški, daugeliu atvejų mirusiųjų amžiaus ir lyties nustatyti nepavyko. Tie, kuriuos pavyko identifikuoti, buvo vyriškos lyties, nuo suaugusiųjų iki 8-10 metų amžiaus.

Atrodo, kad kaulai buvo iškasti ir perlaidoti memoriale. „Kaulai galėjo būti iš senos mūšio vietos arba iš kapinių. Nepaisant to, jie buvo kruopščiai atrinkti, sutvarkyti ir galiausiai palikti paminkle praėjus ilgam laikui po mirties“, – savo straipsnyje rašė archeologai.