Kodėl “Microsoft” pasirinko “Amazon”, o ne “Google” “Windows 11 Android” palaikymui?

“Microsoft” suerzino ne vieną “Android” gerbėją, kai atskleidė, kad “Windows 11” veiks programėlės iš “Amazon Appstore”, o ne iš “Google Play”. Kodėl kompiuterių naudotojams reikėtų apsiriboti tik nedideliu programėlių pasirinkimu, kuriame gali nelikti kai kurių jų mėgstamiausių? Ar “Amazon” buvo paskutinė išeitis po to, kai “Google” atsisakė šios idėjos?

“Microsoft” nepateikia daug oficialių atsakymų. Tačiau šaltiniai “Android Authority” sakė, kad “Amazon” žingsnis atnešė “neįtikėtiną naudą” vartotojams ir kad buvo gerai bendradarbiauti su įvairiais technologiniais partneriais vardan “pasirinkimo ir sąžiningumo”. Bendrovė užsiminė, kad tai tik “kelionės” su “Windows 11” pradžia, tačiau nesitikėtume netikėto “Google” sandorio dėl “Android” programų katalogo išplėtimo.

Tiesa, kaip dažnai būna, gali būti labiau niuansuota, nei manote. Nors “Google” galėjo ir nepasinaudoti šia galimybe, “Microsoft” greičiausiai turėjo praktinių priežasčių pasirinkti “Amazon” portalą “Android” programėlėms tiekti. Tik klausimas, kurios priežastys buvo įtikinamiausios – kai kurios iš jų logiškesnės už kitas.

Santuoka iš išskaičiavimo

Viena vertus, tai ne pirmas “Microsoft” šokis su “Amazon”. 2018 m. “Microsoft” įtraukė “Alexa” į “Windows 10” paketą, o “Amazon” atsilygino tuo pačiu, pavyzdžiui, “Alexa” palaiko “Skype”. Taigi “Microsoft” nebūtų keista prašyti “Amazon” palaikymo “Android” programėlėms, nes jos jau yra gana artimos.

Taip pat ne paslaptis, kad “Microsoft” ir “Amazon” turi bendrą priešą – “Google”. Abi bendrovės turi rimtų konkurencinių priežasčių nepalaikyti “Google”, nesvarbu, ar tai būtų “Microsoft” pasiryžimas sutriuškinti “Chrome OS”, ar “Amazon” noras pasiūlyti alternatyvas “Google Play” ir “Google Assistant”. Ši komanda suteikia “Microsoft” norimą “Android” palaikymą “Windows” sistemoje, o “Amazon” – norimą žinomumą, neskiriant jokių pinigų pagrindiniam abiejų technologijų milžinų varžovui.

Ir taip, tai galėjo būti paprastas pinigų klausimas. Amazon” ir “Google” yra didžiulės korporacijos, tačiau “Amazon” nėra taip priklausoma nuo “Appstore”, kaip “Google” nuo “Play Store”. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar “Google” svarstė, ar ne, “Amazon” galėjo pasiūlyti pakankamai saldžią (skaitykite: pakankamai mažą) kainą, kad “Microsoft” nereikėjo dukart galvoti, kas tieks “Android” programėles “Windows” naudotojams.

Blogi santykiai su google

Kaip rodo šis mano priešo priešas, “Microsoft” su “Google” per daugelį metų palaikė ne itin šiltus santykius. Be to, “Chrome OS” ir “Windows” konkurencija yra tik pradžia – jos kariavo dėl mobiliųjų operacinių sistemų, balso asistentų ir paieškos sistemų. Kodėl “Microsoft” po ilgų nesantaikos metų turėtų pasinaudoti “Google” “Android” programėlėmis “Windows” sistemoje, ypač kai ta nesantaika kartais būdavo itin arši?

Pavyzdžiui, “Windows Phone”. “Microsoft” labai norėjo “Windows Phone” skirtos “YouTube” programėlės, todėl parašė savo klientą, kai “Google” savanoriškai jo neparengė. “Google” greitai užblokavo “YouTube” prieigą prie platformos, o “Microsoft” taip pat greitai apkaltino “Google”, kad ji trukdo “Windows Phone” ir taip suteikia “Android” nesąžiningą pranašumą. Tikėtina, kad “Microsoft” nenorėjo kalbėtis su bendrove, kuri galėjo torpeduoti “Windows Phone” su programa, jau nekalbant apie įprastą konkurencinę taktiką.

Tai nereiškia, kad “Microsoft” ir “Google” niekada nedirba kartu. Jos bendradarbiavo kuriant “Chromium” pagrindu veikiančią naršyklę “Edge” ir siekiant tikrų žiniatinklio standartų. Tačiau “Microsoft” gali būti daugiau nei nepatikli prašydama “Google” integruoti “Play Store”. Ji galėjo suprasti, kad “Google” parduotuvės įtraukimas reiškia pralaimėjimą arba bent jau tiesiogiai konkuruojančio produkto finansavimą. “Amazon” suteikė “Microsoft” galimybę pasiūlyti tai, ko daugelis norėjo (paleisti “Android” programėles “Windows” kompiuteryje), nesigėdijant suteikti “Google” tai, ko ji norėjo.

Google galėjo ir nesutikti

Tai daroma darant prielaidą, kad “Google” apskritai norėjo svarstyti idėją “Android” programėles įdiegti į “Windows 11”. Mažų mažiausiai tai būtų paneigę vieną iš pagrindinių “Chrome OS” privalumų, o “Windows” būtų buvęs paskatintas. “Google” gali nepatikti, kad “Microsoft” kreipėsi į “Amazon”, bet ji gali bent jau džiaugtis žinodama, kad “Appstore” pasirinkimas riboja bet kokį galimą pranašumą.

Galbūt buvo ir kitų sumetimų. “Google” galėjo nerimauti, kad “Android” programėlių prieinamumas per “Windows” nuvertintų pačią “Android”, nes ji taptų tarsi vienkartine platforma. Jei praktiškai bet kuriame ne “Apple” įrenginyje galima paleisti “Android” programėles, kokių privalumų gausite naudodami įrenginį, sukurtą atsižvelgiant į “Android”? Tai padeda išsaugoti dalį “Android” telefonų, “Android” planšetinių kompiuterių ir “Chromebook” prestižo.

Ir taip, “Google” gali turėti savo pasididžiavimą. Kai kurie gali laikyti oficialų “Android” palaikymą “Windows” sistemoje ne galios, o desperacijos veiksmu, baime, kad “Chrome OS” gali nepavykti savaime išpopuliarinti mobiliąsias programėles staliniame kompiuteryje. Kita vertus, jei “Google” apskritai kalbėjosi su “Microsoft”, ji galėjo nuspręsti, kad geriau leisti “Chrome OS” pretenduoti į mažesnį rinkos gabalėlį, nei reikšti, kad programinė įranga negali išsilaikyti savarankiškai.