Neseniai kilęs triukšmas dėl Marse aptiktų požeminių ežerų įgavo naują atspalvį – nauji tyrimai rodo, kad požeminės struktūros visai nėra ežerai. Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad Marso pietiniame ašigalyje yra ne skysto vandens, o smektitų – molio klasės molių, kurių duomenys buvo klaidingai interpretuojami.
Vanduo Marse domina planetų mokslininkus ir astrobiologus dėl jo svarbos gyvybei. Senovėje planetoje buvo vandens, pavyzdžiui, išdžiūvusio ežero dugne, kurį šiuo metu tyrinėja roveris “Perseverance”, tačiau daugelis puoselėja viltį, kad Raudonojoje planetoje vis dar yra nemažai skysto vandens. Kai kurių tyrimų metu buvo nustatyta, kad tai gali būti požeminiai ežerai, tačiau šį mėnesį žurnale “Geophysical Research Letters” paskelbtame straipsnyje teigiama, kad sąlygos aplink pietinį ašigalį nėra tinkamos skystam vandeniui ir kad labiau tikėtina, jog radarų duomenyse esančių signalų kaltininkas yra smektitai.
“Tikrai netikiu, kad ežerų idėja pasitvirtina, todėl prireikė alternatyvos… Marse gausu smektitų, kuriuos intensyviai tyrinėja spektroskopistai, tačiau radarų bendruomenė juos dažniausiai ignoruoja. Tikiuosi, kad ateityje į juos atsižvelgsime išsamiau ir netgi peržiūrėsime kai kuriuos ankstesnius darbus, atsižvelgdami į šiuos naujus rezultatus”, – elektroniniu paštu sakė Jorko universiteto planetų mokslininkas Izaokas Smitas (Isaac Smith), pagrindinis naujojo straipsnio autorius.
Šie duomenys gauti iš Europos kosmoso agentūros erdvėlaivyje “Mars Express” esančio Marso pažangaus radaro, skirto povandeniniam paviršiui ir jonosferai tirti (MARSIS). Radarinio zondavimo įranga aptiko labai ryškius regionus, kurie rodė, kad po paviršiumi esanti medžiaga yra didesnio elektrinio laidumo nei Marso uolienos ar ledas, kurių gausu planetos pietiniame ašigalyje. Kai kurie tyrėjai manė, kad tai vandens po užšalusiu paviršiumi įrodymas; kiti manė, kad tam nebuvo tinkamų sąlygų.
Naujasis tyrimas tęsia kitą šį mėnesį žurnale “Geophysical Research Letters” paskelbtą straipsnį, kuriame nustatyta daugiau tokių po paviršiumi esančių šviesių dėmių nei anksčiau. Ši išvada rodė, kad pietiniame ašigalyje gali būti požeminių ežerų; kaip tuo metu NASA pranešime spaudai teigė tyrimo bendraautorius ir NASA mokslininkas Džefris Plautas (Jeffrey Plaut), “arba po Marso pietiniu ašigaliu paplitęs skystas vanduo, arba šie signalai rodo ką nors kita”. Naujausiame dokumente teigiama, kad tai yra antrasis variantas.
Arizonos valstybinio universiteto planetų mokslininkas Aditya Khulleris (Aditya Khuller), kitas to straipsnio autorius, elektroniniame laiške teigė, kad radaruose matomos ryškios dėmės “iš tikrųjų gali būti regionai, kuriuose yra molio ar panašių medžiagų, sukeliančių ryškius atspindžius, anksčiau aiškintus kaip rodančius skysto vandens komponentą… Smitho ir kt. darbe (2021 m.) pateikiami eksperimentiniai ir teoriniai pagrindai, patvirtinantys šį scenarijų”.
Marso poliarinio ledo kepurės radaruose matyti keletas ryškių dėmių.
Radaru užfiksuotos ryškios dėmės po Marso pietiniu ašigaliu, kurias kai kas interpretuoja kaip skysto vandens požymius: ESA/NASA/JPL-Caltech
Naujajame straipsnyje aptariama idėja, kad po paviršiumi esančios struktūros gali būti skysto vandens ežerai, iš karto susidūrė su dviem problemomis. Pirmoji problema buvo druska: Ji mažina vandens tirpimo temperatūrą, tačiau pietiniame ašigalyje reikėtų daug daugiau druskos, nei tikimasi Marse, kad ji padėtų ištirpdyti ledą. Antroji problema – šiluma. Marse labai šalta; vidutinė temperatūra -81° Farenheito, t. y. gerokai žemesnė už vandens užšalimo temperatūrą.
2019 m. kitos komandos parengtame straipsnyje teigiama, kad vietinės šilumos anomalijos būtų būtinos, kad Marso ledas sušiltų tiek, jog toje vietovėje susidarytų vanduo, o magmatizmas būtų labiausiai tikėtinas atsakymas, jei vanduo iš tiesų slypėtų žemiau ašigalio. Maiklas Sori (Michael Sori), Purdue universiteto planetų mokslininkas, kuris yra to straipsnio autorius ir nesusijęs su naujuoju straipsniu, elektroniniame laiške sakė, kad “vienas dalykas, kurį būtų malonu pamatyti ateityje, yra tai, kad jų laboratoriniai eksperimentai būtų atliekami žemesnėje temperatūroje. Jie eksperimentus atliko 230 K temperatūroje, tačiau, kaip pripažįsta autoriai, ši temperatūra tikriausiai yra gerokai per šilta [pietų ašigalio] ledo sluoksnių dugnui”.
“Galiausiai nemanau, kad skysto vandens hipotezė buvo visiškai “paneigta”, tačiau šie autoriai ir kiti bendruomenės nariai gražiai parodė, kad yra galimų alternatyvių paaiškinimų, į kuriuos reikia žiūrėti labai rimtai”, – pridūrė Sori.
Įrodymas bus pudinge (tose šviesiose srityse aplink pietų ašigalį), bet, deja, dabar neturime prietaisų, galinčių į jas pasinerti. Orbitinis aparatas “Mars Express” jau beveik 20 metų renka duomenis iš viršaus, tačiau norint tiksliai sužinoti, kokia požeminė chemija vyksta, gali prireikti tiesioginio tyrimo.
“Niekada neatmesčiau, kad Marso požemiuose yra skysčių, tačiau MARSIS prietaisas buvo pasiųstas ieškoti vandeningųjų sluoksnių, ir tai buvo geriausias kandidatas per 18 metų”, – sakė Smitas. “Visi norėtų rasti skysto vandens, bet, deja, nemanau, kad su dabartiniais prietaisais jo rasime.”
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas