Panašu, kad pasaulinis lustų trūkumas, dėl kurio tapo sunku įsigyti naujų procesorių, vaizdo plokščių, “PS5” ir “Xbox” X serijos konsolių bei daugumos kitų įrenginių, artimiausiu metu nesumažės, todėl kai kurie pramonės lyderiai atsisakė savo planų ir ėmėsi rizikingesnių veiksmų.
Keliuose neseniai vykusiuose pokalbiuose dėl pajamų Apple, Intel ir AMD vadovai užsiminė apie iššūkius, kuriuos jiems sukėlė lustų trūkumas, ir užsiminė, kaip bendrovės stengiasi išvengti bet kokių problemų ateityje.
Pirmasis buvo “Apple” vadovas Timas Cookas, kuris 2021 m. trečiojo ketvirčio pelno pokalbyje atskleidė, kad “turime tam tikrų trūkumų, kai paklausa yra tokia didelė ir viršija mūsų pačių lūkesčius, kad sunku gauti visą detalių rinkinį per tą laiką, per kurį stengiamės jas gauti”, ir kad “Apple” “darys viską, ką gali, kad sušvelnintų bet kokias susiklosčiusias aplinkybes”.
Kaip praneša “Ars Technica”, šie sušvelninimai greičiausiai bus susiję su lustų normavimu, todėl populiaresni produktai, pavyzdžiui, būsimasis “iPhone 13”, gaus pirmenybę dalims, kurias “Apple” gali gauti, mažiau populiarių arba senesnių įrenginių, pavyzdžiui, “Mac” ir ankstesnės kartos “iPhone”, sąskaita.
Gary Hargreavesas, atnaujintų technologijų tiekėjo “WeSellTek” vyriausiasis technikas, sutinka, sakydamas, kad “Apple” norės užsitikrinti tiek lustų, kiek tik gali gauti… [ir] gali sumažinti vieno modelio, pavyzdžiui, “Mini”, gamybą, kad galėtų pagaminti daugiau “Pro” modelių.”
Nors tikrai būtų prasminga teikti pirmenybę populiaresniems įrenginiams, kad būtų daugiau atsargų, tačiau labiau prieinamų įrenginių aukojimas gali atsigręžti priešinga linkme. Jei kas nors norėjo “iPad mini” arba “iPhone SE” (2020 m.), gali būti nelabai patenkintas, kad vietoj to bus priverstas įsigyti brangesnį modelį.
Panašią taktiką naudoja ir AMD. Kaip ir “Apple”, AMD savo lustams gaminti naudoja TSMC (Taivano puslaidininkių gamybos bendrovę), o šiai liejyklai sunkiai sekasi tenkinti net svarbiausių klientų poreikius, todėl panašu, kad AMD keičia kursą.
Kitoje investuotojų konferencijoje AMD generalinė direktorė Lisa Su sakė, kad “mes sutelkiame dėmesį į strategiškai svarbiausius asmeninių kompiuterių rinkos segmentus”, ir tai buvo interpretuojama kaip AMD, kuri taip pat skiria lustus savo pelningesniems produktams.
Pasak Reuters, Dean McCarron iš Mercury Research, kuri stebi lustų rinkos dalį, teigia, kad AMD sutelks dėmesį į brangesnius aukščiausios klasės lustus, “palikdama žemesnę rinkos dalį Intel”.
Jei taip yra iš tikrųjų, tai reiškia, kad AMD, kuri anksčiau daugiausiai sėkmės sulaukdavo biudžetinėje rinkos dalyje, smarkiai keičia taktiką. Neseniai sėkmingai pasirodę naujieji “Ryzen 5000” procesoriai rodo, kad ji gali mesti iššūkį savo istorinei varžovei “Intel”, kai kalbama apie aukštos klasės procesorius, tačiau visiškai atsisakyti biudžetinės rinkos, kurioje kadaise dominavo, yra labai rizikinga.
Priešingai nei “Apple” ir AMD, “Intel” turi savo liejyklas, todėl jei dėl TSMC trūkumo AMD sumažins savo dalyvavimą biudžetinėje rinkos dalyje, “Intel” gali įžvelgti puikią progą ir į ją įsiveržti.
Analizė: “Intel” metas sužibėti
Turėdama savo liejyklas, “Intel” gali atsidurti stipriausioje padėtyje iš trijų didžiųjų bendrovių. Pastaruoju metu ji jaučia spaudimą dėl suaktyvėjusios AMD, o “Apple” nustojo naudoti “Intel” procesorius daugumoje savo kompiuterinių produktų ir pradėjo naudoti savo M1 lustus.
Pasaulinis lustų trūkumas gali sumažinti šį spaudimą. “Intel” generalinis direktorius Patas Gelsindžeris (Pat Gelsinger) BBC sakė, kad pasaulinis lustų trūkumas sustiprės “antrąjį šių metų pusmetį” ir gali trukti “metus ar dvejus”.
Po kelerių nelengvų “Intel” metų (pats Gelsingeris pripažįsta, kad “mes suklupome, šiek tiek atsilikome”) pasaulinis mikroschemų stygius nukreipė bendrovę ir gali leisti jai išnaudoti savo stipriąsias puses.
Ji stato naujas liejyklas, kurios turėtų užtikrinti jos lustų tiekimą, kai kiti susiduria su sunkumais, o pateikdama į rinką daugiau savo produktų, ypač rinkose, kurių, atrodo, jos konkurentai atsisako, ji gali gauti naudos.
Tačiau “Intel” planai nėra be pavojų. Naujų liejyklų steigimas yra brangus ir užtrunka ilgai, todėl, jei TSMC ir kitos liejyklos susitvarkys ir lustų trūkumas baigsis, gali būti per vėlu gauti visą naudą.
Šie ilgalaikiai planai taip pat nesprendžia dabartinių “Intel” sunkumų. Neseniai ji paskelbė, kad jos labai lauktas 7 nm technologinis procesas vėl atidedamas iki 2022 m. Tuo tarpu TSMC tvirtina, kad 2 nm lustus pradės gaminti kažkur 2023 m., o tai dar labiau padidins atotrūkį, kai kalbama apie našumą. TSMC 2 nm planai yra atsakas į “Intel” pareiškimus, kad ji nori iki 2024 m. gaminti “pažangiausius pasaulyje puslaidininkius” ir susigrąžinti TSMC ir “Samsung” dominavimą pasaulinėje lustų gamyboje.
Taigi atrodo, kad pasaulinis mikroschemų trūkumas nepaveikė mikroschemų gamintojų ambicijų, tačiau vis dar yra daug pavojų, o tai paskatino daugelį bendrovių imtis didelių rizikų. Ar jie pasiteisins, parodys laikas.
Daugiau naujienų
„Microsoft“ žaidimų pajamos padidėjo 61 %, nes dėmesio centre atsidūrė debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.
„Black Ops 6“ pasiekė didžiausią premjerinį savaitgalį ‚Call of Duty‘ istorijoje
Dauguma dabartinių dirbtinio intelekto technologijų yra 90 proc. rinkodaros, sako Linusas Torvaldsas