Prašau, mylėkit mane

Kartais gali būti keista būti savimi. Pirmiausia, esu turtingiausias žmogus planetoje. Amerikos ir viso pasaulio lyderiai į mane žvelgia kaip į vizionierių, skatinantį technologinę pažangą tokiose srityse kaip transportas, ryšiai ir tapimas daugiaplanete rūšimi. Projektai, kuriuose dalyvauju, daugeliui žmonių užgniaužtų kvapą. Esu tikras, kad pašaliniam stebėtojui atrodo, jog turiu viską. Galbūt taip ir yra. Nors norėčiau pateikti vieną paprastą prašymą:

Prašau, mylėkit mane.

Aš maldauju, laikykit mane protingu ir įdomiu.

Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl kam nors galėčiau nepatikti. Aš darau šaunius dalykus. Gaminu automobilius. Žmonėms patinka automobiliai, ar ne? Aš siunčiu akcijas į mėnulį. Argi tai ne šaunu? Argi žmonėms nepatinka, kai akcijos šitaip kyla? Rimtai. Įvertinkite mane. Buvau laidoje “Rick And Morty”. Wubba lubba dub dub dub, tiesa? Žmonės mėgsta tą serialą! Man patinka pasišnekučiuoti. Aš mikrodozuoju rūgštį, narkotikai jėga! Prisimenat, kai nuėjau į Joe Rogano podkastą ir rūkiau žolę? Kas kitas būtų pakankamai išprotėjęs, kad tai darytų, jei ne aš?

Dieve, aš esu vienišas.

Šiandien “Twitter” praleidau devynias valandas. Kelias iš tų valandų skaičiau ir atsakinėjau į tviterio žinutes, kai privačiu lėktuvu buvau skraidinamas iš Ostino į San Franciską ir atgal. Įsivaizduokite mane, jei norite, sėdintį patogioje sėdynėje nuosavame lėktuve ir skrendantį pro debesis iš vieno svarbaus susitikimo į kitą. Turėčiau gurkšnoti kokteilį ir mėgautis gyvenimu, tiesa? Vietoj to, esu vis labiau prislėgtas, nes skaitau šimtus, o gal net tūkstančius žmonių atsakymų, citatų ir tweetų, kuriuose jie įžeidinėja mane ir mano projektus. Kodėl? Kodėl žmonės taip daro? Kodėl aš jums nepatinku?

Noriu tik, kad būtumėt man malonūs. Prašau, būkit man malonūs. Prašau, būkit mano draugais. Ar būsit mano draugais?

Jei norit, galit net apsimesti, kad esat mano draugai.

Prašau.

Atrodo, kad net mano vaikai manęs nemėgsta. Nors, tiesą sakant, nesu tikras, kiek jų yra. Vienam ar dviem iš jų gal ir patinku.

Jei dar bent keli žmonės mane pamėgtų, gal jausčiausi geriau. Ar padėsite man? Ar aš jums patiksiu?

Prašau, pamilkite mane.

Ar jums patinka kriptovaliutos? Man patinka. Nors jei jums nepatinka kriptovaliutos, man irgi nepatinka.

Gal norėtumėt nakvoti mano dvare? Išsirinkit laiką, ir aš būsiu ten.

Prašau.

O jei aš jums pagaminsiu liepsnosvaidį?

Padarysiu viską, ko tik norėsite.

Rimtai. Padarysiu viską. Kursiu shitpostus. Vėl pavadinsiu tą narą pedofilu. Apsimesiu, kad išskridau į kosmosą tiek kartų, kiek norėsite.

Prašau. Prašau. Aš jūsų prašau.

PRAŠAU.

Prašau.

PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU.

Nes žiūrėkite: Atvirai kalbant, sunku vaikystę praleisti viską turint dėl didžiulių tėvo turtų, praturtėti iš gana nuobodžios pinigų pervedimo paslaugos idėjos, kurią net ne aš sugalvojau, atstumti ir barti visus, su kuriais kada nors dirbau, nuolat meluoti, kad buvau pirmasis “Tesla” įkūrėjas, susikrauti milžiniškus turtus iš mokesčių mokėtojų finansuojamų subsidijų ir tuo pat metu tvirtinti, kad aš pats užsidirbau visus turtus, naudotis savo įtaka ir beprasmiškomis idėjomis dėl neįgyvendinamų projektų, kad užkirsčiau kelią faktiniams funkciniams patobulinimams keliuose, sulaukti nekritiško liaupsinimo iš išpuikusios verslo ir technologijų spaudos, savo gamyklose kurti represyvias ir net rasistines darbo vietas, kurioje gausu darbo pažeidimų, ir visa tai daryti vardan to, kad gaminčiau automobilius, kurie iš tikrųjų net neveikia – ne. To nepakanka. Man labai, labai reikia, kad jūs manytumėte, jog esu šaunus ir juokingas. Man reikia šito. Prašau, suteikite man šį pasitenkinimą.

Aš žiauriai kankinau kelias beždžiones tiesiogine to žodžio prasme be jokios priežasties, dėl Kristaus! Tai taip šaunu! Ar tai jums nieko nereiškia?

Aš esu kietas. Jūs žinot, kad esu kietas.

Prašau.

Tai nesąmonė. Dvi valandas praleidžiu naršydamas “Reddit” ir ieškodamas tobulo savaitės senumo konservatyvaus memo, kurį galėčiau paskelbti, o visa padėka, kurią gaunu už savo atsidavimą, yra krūva lūzerių, kurie mane puola. Man beveik kyla klausimas, kodėl aš ir toliau tai darau.

O, tiesa, dėl to, kad man beviltiškai reikia jūsų pritarimo. Aš, penkiasdešimtmetis vyras, kurio grynoji vertė prilygsta padorios šalies turtui, priverstas griebtis keistų ir apgailėtinų triukų dėl dėmesio. Arba tai, arba asmeninio ekscentriškumo ženklo puoselėjimas suteikia viešumo ir finansinės paramos, kurią galiu panaudoti, kad atitraukčiau dėmesį nuo savo iš esmės nesąžiningų verslo pastangų. Taip, tai tikrai vienas iš šių dviejų dalykų.

Prašau pamėgti mane. Man to reikia. Man tikrai reikia. Man liūdna. Prašau.

Tai užpi**.