Ar žinojote, kad: “Android” iš pradžių buvo sukurta skaitmeniniams fotoaparatams, o ne telefonams

“Android” yra išmaniųjų telefonų sinonimas. Tai populiariausia mobilioji operacinė sistema pasaulyje, kurioje veikia daugiau nei 2,5 mlrd. aktyvių įrenginių. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad ši OS iš pradžių nebuvo sukurta telefonams.

2013 m. Tokijuje vykusiame ekonomikos aukščiausiojo lygio susitikime Andy Rubinas – vienas iš “Android” įkūrėjų – atskleidė, kad iš pradžių “Android” buvo sukurta skaitmeniniams fotoaparatams. Buvo planuojama sukurti fotoaparatų platformą, kurioje būtų įdiegta vaizdų ir vaizdo įrašų saugykla debesyje. Tokiu būdu naudotojams greičiausiai nebereikėtų taip pasikliauti fotoaparate esančia atmintimi ir jie galėtų lengvai pasiekti savo nuotraukas iš kelių įrenginių. Sakydamas kalbą Japonijos sostinėje Rubinas net parodė skaidres, kuriomis 2004 m. pristatė idėją investuotojams. Susidomėjimas, matyt, buvo nedidelis, todėl tuomet jam nepavyko sudaryti sandorio.

“Nusprendėme, kad skaitmeniniai fotoaparatai iš tikrųjų nėra pakankamai didelė rinka.“

Praėjus penkiems mėnesiams po šio susitikimo Andy Rubinas ir kiti “Android” komandos nariai nusprendė pakeisti savo strategiją. Jie suprato, kad fotoaparatų rinka nėra pakankamai didelė, ir įžvelgė galimybę išmaniųjų telefonų sektoriuje. Atlikus reikiamus operacinės sistemos pakeitimus, gimė tokia “Android”, kokią ją žinome.

Komanda nenorėjo imti mokesčio už programinę įrangą, kaip tuo metu darė jų konkurentai, nes manė, kad pramonė yra pernelyg jautri kainoms. Vietoj to jie norėjo, kad “Android” būtų nemokama ir tarnautų kaip platforma kitoms paslaugoms ir produktams (programėlėms, žaidimams ir kt.) parduoti. Svarbiausia buvo augimas. Siūlant programinę įrangą nemokamai, buvo daug didesnė tikimybė sudaryti sandorius su telefonų gamintojais.

Tačiau, kad šis planas būtų įgyvendintas, jiems reikėjo puikaus partnerio, turinčio dideles kišenes. Tam puikiai tiko “Google”. Ši technologijų milžinė 2005 m. liepą įsigijo “Android” ir pasamdė Andy Rubiną vyresniuoju mobiliojo ir skaitmeninio turinio viceprezidentu. Bendrovė ėmėsi misijos per ateinančius penkerius metus užimti devynių procentų rinkos dalį Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

Šie lūkesčiai buvo gerokai viršyti, nes 2010 m. pabaigoje “Android” užėmė apie 24 % Šiaurės Amerikos rinkos – ir tai buvo tik pradžia. Šiandien “Android” valdo daugiau nei 80 % visų naudojamų išmaniųjų telefonų.

Vieno sprendimo galia

Akivaizdu, kad sprendimas sutelkti dėmesį į išmaniuosius telefonus, o ne į skaitmeninius fotoaparatus, buvo teisingas. Pažvelkite į skaičius: “Statista” duomenimis, išmaniųjų telefonų pardavimai išaugo nuo maždaug 122 mln. 2007 m. iki 1,5 mlrd. 2019 m. Kita vertus, skaitmeninių fotoaparatų pardavimai sumažėjo nuo maždaug 100 mln. 2007 m. iki vos 15 mln. 2019 m. Pramonės viršūnė pasiekta 2010 m., kai pasauliniai pardavimai siekė maždaug 121 mln. vienetų.

Tiksliai nežinome, kas būtų nutikę, jei Andy Rubinas ir jo komanda būtų laikęsi pradinio “Android” plano, tačiau darome prielaidą, kad operacinė sistema nebūtų sulaukusi didelės sėkmės. Dar svarbiau, kad šiandien žinomos “Android” tiesiog nebūtų.

Gali būti, kad “Google” net nebūtų įžengusi į rinką, o “Microsoft” būtų galėjusi pasiekti didesnės sėkmės su savo “Windows Mobile” platforma. Beje, “Symbian” galėjo tapti atviresne operacine sistema, o “Nokia” tebebūtų išmaniųjų telefonų karalius. Smagu apie tai galvoti, nors akivaizdu, kad tai tik spekuliacijos. Galime tvirtai pasakyti tik tiek, kad išmaniųjų telefonų rinka šiandien būtų visiškai kitokia, jei ne “Android” kūrėjų posūkis į išmaniuosius telefonus.

Ši istorija tik parodo, kaip vienas sprendimas gali pakeisti arba sužlugdyti verslą. Kaip rašė Stephenas R. Covey savo bestseleryje “7 itin efektyvių žmonių įpročiai”: “Jei kopėčios nėra atremtos į teisingą sieną, kiekvienas mūsų žingsnis tik greičiau nuves mus į neteisingą vietą.”

Rubino laimei, jo kopėčios buvo atremtos į tinkamą sieną… galiausiai. Jo sprendimas orientuoti operacinę sistemą į išmaniuosius telefonus, o ne į fotoaparatus, padarė jį milijonieriumi ir davė pradžią “Android”, kurią visi pažįstame ir mėgstame. Priminsime, kad “Google” už “Android” sumokėjo 50 mln. dolerių, kurie, atsižvelgiant į OS sėkmę, buvo vogti, tačiau apskritai tai vis tiek dideli pinigai.